00:00 naktis

Naktis mieste, aš nebelaukiu komandos. Kofeinas, nikotinas, beribis internetas vis besisukantis repostų srautas. Viskas kaip viena, muzika iš PBB ir noras išbūti blaiviam daugiau nei kelis metus. Netikiu haliucinogenų galia parodyt tikrumą, tikriausiai tas su blaivumu ateinantis pilkumas ir yra tikroji realybė. Kada pats sau gali pasakyti – kabau lyg besvoris, erdvėje kuri suteikia galimybes, bet aš tiesiog noriu būt ramiai – akylo stebėtojo pozicijoje, nebesuprantant iki galo šito žaidimo.

Kada pakitęs visas suvokimas ir lėtai tekanti nepasitenkinimo srovė nebeturi ką pripildyt – tik likti čia, su noru prisidėt ir pakeisti, suteikti galimybę. Tinklas kuris paduoda, ir aš jame kaip nodas kuris kažkiek turi, tie trylika diskų laukiantys anonimų komandų paduoti. Muzika kuri užgroja ir norisi atiduoti tuos 6€ už albumą, bet tiesiog tiek neturi, greita paieška https://alpharatio.cc/ atsako – taip yra, imk, dalinkis, klausyk.

Jei liko kažkas kas džiugina tai nuėjimas pas draugus, muzika, ir tas nesibaigiantis naujumo srautas, ir noras pamatyti kompiuterį užkrautą kuo didesniu užklausų kiekiu ir išnaudoti jį beveik 100%. Kaip keista suvokti, kad turi dėžę kuri gali daug daugiau nei tau reikia, ir tokių dėžių yra tikrai daug, kad būtų galima jas sujungti – arba tiesiog išnaudoti pilnai sau, atsisakant didžiųjų korporacijų pagalbos ir atgaunant privatumą. Priemonės tam po truputį atsiranda, bet didžioji masė dabar tiek pripratinta prie masinio susibūrimo internete nesąmonės (FB, Inst, Twit) kad net neįsivaizduoja kitokio dalyvavimo būdo, kai pats rankom turi prisidėti rss srautą prie skaityklės ir prižiūrėti savo vietą globaliam tinkle. Norisi rėkti, kaip viskas blogai dabar su internetu, sekimo kapitalizmu, kinijos konclageriu, globalia klimato kaita, psichine sveikata ir ateities galimybėm. Ir čia mėmai nepadės, jau tikriausiai niekas nepadės. Nors aš tikiu kad ir nuo vienos tokios stebuklingos skaičiuojančios dėžės pajungtos į tinklą gali prasidėti grandininė reakcija ir viskas pasikeisti tai pat greitai kai ir pakito į dabartinį niekam nesvetingą būvį.

Pirmas žingsnis būtų suvokti savo paliekamos pridėtinės duomenų trupinių galybės vertę: jie realiai žino kada tau reikia pastūmėjimo atlikti sprendimą, kad ir eiti į pasimatymą ir duoti tau palaikančios info sraute. Pas mus tai nėra dar taip baisu kaip yra išsivysčiusiose šalyse, bet visdėlto – užmesk akį į šitą video:

jei tau atrodo kad neturi ko slėpti, arba tau net patinka, kad pasiūlo pirkti ko tu nori – suprask kad visas šitas katilas skirtas tikrai ne tavo naudai. Kaip ir vaistai nuo šizofrenijos jos realiai negydo – tik leidžia pakeisti tave atgal į visuomenei priimtiną formą. O visas mūsų pasaulis tėra mums matomas interfeisas, realybė daug giliau, ją užkabina vaizdo iliuzijos, haliucinogenai.

Kasdien tikiu, kad dar sulauksiu didelių pakitimų pasaulyje į gerąją pusę – vien todėl ir dar vis turiu jėgų būti čia ir karts nuo karto paspaudinėti savo nuostabią mechaninę klaviatūrą.

Istorijos mitas gajus, nors ir man kuo toliau tuo labiau atrodo kad ateitis traukia dabartį pas save, ką tikrai gražiai įkalbina McKenna:

Leave a comment

Your email address will not be published. Required fields are marked *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Mastodon