Sintezatoriai+kūrėjai gali padaryti tai ko negali padaryti jokie vaistai. Išlaisvinti. Klausydamas šią muziką aš skrendu, aš pasineriu į kitą realybę. Aplinka pradeda kisti, mane aplanko keistos mintys, visas pasaulis pradeda mirguliuoti ir virpėti, atrodo trūksta tiek nedaug kad būtų suplėšyta realybės medžiaga ir pasimatytų visi mechanizmai kurie ją suka.
Muzika kuria kryptį. Piešia nuotaiką. Aižo aplinką tiksliai nutaikytom salvėm.
…Ir nieko nėra geriau už laisvą muziką… laisvą pojūtį… laisvą nevaržomą skrydį… Tik tai yra tikra ir nepakartojama… Neieškantys niekada nebus ir išlaisvinti… Nors jeigu Laivė tik Iliuzija, tai ar verta klajoti tamsiais jos labirintais… Pavargau nuo kovos ir žinojimo, kuris atima jėgą įkvėpti…
Pasiduoti… Visada yra laimė likti ir džiaugsmas išeiti… Kas svarbiau?
Aš išvis nebelabai įsivaizduoju kad svarbu. Svarbu bendravimas ir buvimas drauge. Kad ir kompiuterio ekrane. Išeiti nereikia, išeiti neįdomu, kai čia šalia tiek galimybių ir žaidimų visokių. Norėjau susirasti kažkada neseniai klausytą muziką, bet savo kolekcijos šiukšlyne ją pamečiau, gaila bet taip būna dažnai: randi kažką, bet neužsirašai, neužfiksuoji, nepadedi į skirtingą lentynėlę ir tai dingsta, kažkur nusimeta. Tada liūdna. Bet kai supranti kiek dar gali atrasti, praradimas darosi beveik niekinis.
Sintezatoriai+kūrėjai gali padaryti tai ko negali padaryti jokie vaistai. Išlaisvinti. Klausydamas šią muziką aš skrendu, aš pasineriu į kitą realybę. Aplinka pradeda kisti, mane aplanko keistos mintys, visas pasaulis pradeda mirguliuoti ir virpėti, atrodo trūksta tiek nedaug kad būtų suplėšyta realybės medžiaga ir pasimatytų visi mechanizmai kurie ją suka.
Muzika kuria kryptį. Piešia nuotaiką. Aižo aplinką tiksliai nutaikytom salvėm.
…Ir nieko nėra geriau už laisvą muziką… laisvą pojūtį… laisvą nevaržomą skrydį… Tik tai yra tikra ir nepakartojama… Neieškantys niekada nebus ir išlaisvinti… Nors jeigu Laivė tik Iliuzija, tai ar verta klajoti tamsiais jos labirintais… Pavargau nuo kovos ir žinojimo, kuris atima jėgą įkvėpti…
Pasiduoti… Visada yra laimė likti ir džiaugsmas išeiti… Kas svarbiau?
Aš išvis nebelabai įsivaizduoju kad svarbu. Svarbu bendravimas ir buvimas drauge. Kad ir kompiuterio ekrane. Išeiti nereikia, išeiti neįdomu, kai čia šalia tiek galimybių ir žaidimų visokių. Norėjau susirasti kažkada neseniai klausytą muziką, bet savo kolekcijos šiukšlyne ją pamečiau, gaila bet taip būna dažnai: randi kažką, bet neužsirašai, neužfiksuoji, nepadedi į skirtingą lentynėlę ir tai dingsta, kažkur nusimeta. Tada liūdna. Bet kai supranti kiek dar gali atrasti, praradimas darosi beveik niekinis.