Ir aš toks pat, kartais nedrąsus, kartais nežinantis ko noriu, bet vis tikintis, kad viskas tai tik plano dalis, kažkieno parašytos knygos pastraipa. Kiekvieną dieną tikiu ir laukiu, noriu užsinorėti kažko stipriai, kažko kito nei sapnai kurie lanko mane kiekvieną naktį. Dievai man dovanoja daug dovanų, ir aš su džiaugsmu jas priimu, ar tai būtų vakaras su draugu, ar kava su pienu. Žinoma gali galvoti, kad esi visko vertas ir viskas tau. Bet man taip neatrodo, atrodo kad reikia prisidėti prie minios kuriant ir platinant naują porciją juokingų paveiksliukų, arba tiesiog padėti draugui susitvarkyti namuose. Laukiu kol man bus viskas aišku dar ir dar kartą. Dienos tapo struktūruotos, tenka keltis ir eiti į atseit mokslus.

Niekaip negaliu nustoti norėti nuolat judėti ir kažkur eiti, vis kažkas traukia, tai pas draugus, tai atgal namo.
Muzika: pagaliau muzika!!!

ir remiksas dar geresnis!!! Video, prašau pilnu ekranu (kažkokie narkotikai ;]

Pagaliau paliečia kažkur giliai, kur tu tiki, kad esi kosminio laivo remonto darbuose, ir nesvarbu ką tu veiki, tu vis tiek prisidedi prie gerojo tikslo ir yra kur kilti, yra ir kur krisi, tu per vidurį milžiniškos visatos kuri nuolat gimsta pati savyje, pumpuoja kažkur energiją, ir grįžta atgal į pirmapradę būseną, didžiulį kondensatorių kuris kaupia, kol nepajungiamas prie didesnio kondensatoriaus, man taip džiugu, kad tiek daug dalykų veikia, veikia beveik taip kaip tu norėtum, bet dar tiek kelio viskam gerinti. Mano pajėgumai žaidimuose įrašyti ir nuskanuoti, aš priskirtas kažkuriam sluoksniui kalnakasių, kurie informacijos ir kūrybos sąvartyne kąsasi ir laukia to esminio deimantuko. Kai pats ir esi deimantukas…

Laukiu dar, ir lauksiu, tikiu kad sulauksiu tų vaizdų iš kitų žmonių galvų. Transliuojamų minčių. Baisių aparatų, kurių veikimo, joksai vienas individas nepaaiškintų. Masinis darbas kuriant laivą. Kuriant laivą po netikrumo vandenynus ir šąlstančią visatą. Kai laiko lieka vis mažiau ir mažiau. Aš vėl ir vėl jaučiu, kiek man dar daug lieka, kiek daug informacijos slępiasi nuo manęs

Leave a comment

Your email address will not be published. Required fields are marked *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Mastodon