Vakaras nufotografuotas, ir panyru į elektroninio pašto veikimo subtilybes, ir iš kart suprantu kad nujaučiu tik apytiksliai, kas tie mx rekordai tiksliai nepaaiškinčiau bet žinau kad juos reikia keisti prijungiant google apps.
Nauji vaistai verčia visiškai nenorėti keltis, nes įtraukią į nelabai malonų sunkių sapnų pasaulį ir sau guli vartydamasis ir trumpam pabudinėdamas.
Kartais jaučiuos taip aštriai, atrodo kitą akimirką realybės šydas plyš ir atsivers tikrasis keistas siaubas. Beprotybė šalia, nuolat primena apie save, šeima pikta kažko, o man važinėja adrenalinas nuo vykstančios griūties suvokimas. Per sudėtinga, per daug, norėtųsi kažkokios taikos ir ramybės, kaip gilu visur, ar tai būtų foto apdirbimas, ar meilo veikimas. O aš dėkingas kad leista jausti, kartais per aštriai, bet gi taip ir turi būt. Vaistai tik pridaužia, bet tikrai negydo, šizofrenija tai pavadinimas to kas slepiasi dabartinės sistemos paraštėse, kažkur kur turi kažkaip mistiškai susitvarkyt pats ir nebijot būt ne tiek ir svetingame pasaulyje, bet neša banga, pirmyn į naujumą, ten kur tereikia tik ekrano, ta baisi nesuvokiama ateitis.
Kas išliks iš informacinio žmonijos internetinio šiukšlyno, kažkada tikėjau kad viskas, dabar suprantu kad tikrai ne, pamestas kelias laukiant baudimo ir toliau, grojant muzikai bet tiek skiria mane laisvą rašyti čia, laisvą išbarškint klaviatūra kažkokį šauksmą pagardintą peizažais, niekam to nereikia, dėmesys pavogtas jau, koorporacijų su savo agenda,
