Susijungk į vieną, Dvi tabletės sutrintos kad būtų smagiau, visą dieną buvau neramus kol nesusitikau tavęs Ign ir Dnr. Galvojau gal kokią Kino dainą išversti, bet geriau kitą dieną. Močiutė tokia pati, ausinės net dreba nuo garso. Aš šou, ištiesų tai vyrai šunys, juos reikia jaukintis ir mokyti. Bet jie moka šnekėti, dažniausiai tai pliusas, bet negali šnekėti vien tiesos, reikia filtrų ką kada sakyti. Beje mama ir močiutė nenori kad aš būčiau su barzda, močiutė neleidžia man šią naktį įsileisti Dnr, jai gaila. Cyclodol parkopan veža tik reikia keturių tablečių. Per šnervę. Aš noriu save uždaužti kažkokiom priemonėm, kad negalvočiau nevertinčiau ir niekur nebeičiau, nebeieškočiau.
Nepakankamai aštru? Turiu tablečių kurios įtempia ir atpalaiduoja.
Visas vakaras padengtas ženklais. Nenoriu apie juos pasakoti nes tai beprotybė, nes jie gi skirti man ne tau, geriau pašnekam per skype ar meilą, Ar ne? Individualiai, Slepiamės nuo kažko? Tikrai ne, esam permatomi ir niekam neįdomūs, dažniau gal tikslūs. Nebenoriu daugiau niekada išprotėti, norėčiau likti ant viršūnės ir nuo jos leistis kaip surferis (tas kuris su banglente leidžiasi bangomis) Surviveris. Be dievo žinios nenukrenta net plaukas nuo tavo galvos, čia męs bandome įsivaizduoti kad dievas ribotas, iš tiesų tai ne. Pasilenk pažiūrėk į dulkes. Aš laukiu atsakymo, daugiau vilčių nėra dabar tik prasideda pavasaris. Ciklodolis saldus. Taip norėčiau ko nors šalia. Tenka tenkintis kompiuteriu ir filmuota pornuške ir gera muzika. Bibys nebestovi. Šou gi negali amžinai, jam reikia treniruotis. Nebeskaityk (šitą baikė amžina). Kai pasineri į tekstą sunku nutraukti, tokie jau jo burtai. Gliukai. Visi laisvi ir patenkinti, tik ne iki galo nes vyrų galas amžinai nestosi, jie tik liežuviu ir sugeba malti ir pirštus kaišioti kur reikia kur slidu ir kur nereikia kur aštru,
Trumapai papasakosiu kas bus: niekas per daug stipriai nesikeis, nepabusi kitoks, tam stabilumas kad galėtum būti žmogus.
Baigiau o niekas neištekėjo… Ar taip galima baigti?
3 thoughts on “Aš šou (a čto) tik dar galiu pasakoti istorijas”
Reikia veikti o ne rašyti. Rašymas irgi narkotikai. Muzika irgi.
Nesusilaikau. Dar vis nemoku, dar vis testuoju save. Dar vis noriu lūžti, dar vis nepasitikiu savimi ir savo jėgomis. Prisipažinti viską? Nėra to visko, kaip ir nėra to nieko, tai tik mintinės struktūros. Laukiu kol check diskas nuskanuos kažkokio žmogaus diską su daug dokumentų kurių jis kažkodėl neturėjo backupe (iš vis tikriausiai neturėjo back upo). Negaliu jam niekuo padėti, nemoku dar ant tiek gerai. Net bijau kad po manipuliacijų nesikraus win ant jo kompo.
bet diena nuostabi. Ne visi žmonės geri, bet dauguma taip. Norėčiau susijungti su tavimi. Vieną kartą amžinam. Ilgam. Kaip ilgai žiūri kur nors tai tampi aklas. Aš tinginys nevertas šito pasaulio. Nemoku jo padaryti geresnio net nebemoku jo nebijoti. Bijau prieiti prie tavęs ir paklausti ar nori pakalbėti su manimi. Pavargau nuo savo galvoje sukurtų nesąmonių. Nesigauna visko ištrinti kaip ir nesigauna užfiksuoti. Ir nereikia. Turiu savo viršininką jau net ne vieną ar du. Pradedu nustoti žeminti save. Nors dar ranka vis siekia pažeminimo džointo. Tikiu kad pakilsiu jai tam užteks jėgų. Reikia pakeisti savo mąstymą. Reikia pakeisti įpročius. Reikia pripažinti kad esu psichikos ligonis narkomanas. Sunkiausia pradėti realiai vertinti padėtį. Nusiimti juodus akinius. Kad pamatyti daugiau šešėlių. Nustoti jaustis pagrindiniu. Susitaikyti su ramuma. Pamiršti vizijas pamiršti gliukus. Susijungti su gerais žmonėmis. Padėti junginėti teisingas jungtis. Pripažinti viršesnių viršenybę. Padėkoti begalybei. Suvalgyti kiaušinį. Būti tikru dėl ateities. Būti tikru dėl savęs.