Dienos eina šuoliuodamos pro šalį. Aš turiu daugiau nei būčiau prifantazavęs ir prisisvajojęs per tūkstačius metų. Viskas duota, visko daugiau nei galėtum sunaudoti per visą savo gyvenimą. Po truputį nusprendžiu neleisti blogai kai kurių dienų nuotaikai gadinti mano nusiteikimo būti čia linksmu ir besišypsančiu. Po truputį atsibosta stebėti FB srautą, po truputį priprantu prie lietimuisi jautraus Android telefono, visai nieko žaisti pokerį praktiškai bet kur. Nors nesu iki galo patenkintas telefono patogumu, bet daug visokių pramogų tai atperka, žinoma akumuliatorius ilgai nelaiko… Vakar lipdydamas iš molio didelį puoduką, prisiminiau kokie smulkūs dalykai kartais pakelia nuotaiką. Tereikia pagalvoti kokio nuostabaus kosminio inkubatoriaus produktai esame mes. Dabar kai kažkur 6 mėnesiams aš susiradau ką veikti kiekvieną darbo dieną, man pradeda būti gaila to laiko, kai buvau visiškai laisvas, nors aš ir taip labai daug laiko praleidau priverstinose atostogose. Viskas sukasi galvoje, tie seni kartai kai iškritau iš realybės.
Pasiėmiau naują knygą paskaityti, į knygų mugę nevažiuosiu, nors ir norėčiau pažiūrėti kas naujo išleista kitose knygose. Ieškoti kažko gero, arba kurti pačiam. Kartais aplanko mane tuštuma, kai norisi išnykti, bet kuo daugiau aš apie tai galvoju, tuo labiau netikiu pačiu šansu išnykti. Būtum perkaltas kažkur kitur, išnykimas negalimas. Tikriausiai šansas išnykti toksai pat kaip laimėti daug milijonų. Keista dabar mada galvoti, kad numirus viskas pasibaigia. Aš tuo nei kiek netikiu, tas kuris transliuoja mintis neleis savo žaislam išnykti.
Dideli žaislai supa mane, paimu į rankas ir nebežinau ką su jais daryti. Žaislu reikia mokėti žaisti. Jei nori kažką kurti, įrankių visada surasi. Didžiulės sistemos, persipynę ryšiai. Jei dabar paklaustų ką aš norėčiau sukurti, aš atsakyčiau kad sukurčiau naujos kokybės totalitarinę sistemą skirta kūrybai ir tyrimams. Kiek nedaug trūksta iki totalinio sekimo, jau dabar google gali knistis tokiuose dideliuose vertingos informacijos srautuose, kad net baisu. Pats savo noru atiduodi informaciją, tikėdamas kad tai atneš naudos. Sutvarkyti pasaulį galima tikrai greitai, ir tai anksčiau ar vėliau padarys aukštesni ir galingesni nei męs. Aš laukiu išsivadavimo iš beprotiškos nelygybe ir beverčiais pinigais paremtos sistemos. Arba anksčiau ar vėliau bus krachas, ar meteoritas, ar globalinis išpūstos rinkos žlugimas. Negali tęstis ilgai tai kaip yra dabar. Nors gal po penkių metų ir juoksiuosi iš savo minčių.
