Balta

Daug lengviau kurti juodą spalvą, sakyti kad viskas blogai, kad krizė, kad pandemija, visi mirs, mus valdo labai blogi žmonės, darbo nėra, mus nori sunaikinti ir taip toliau. Vakar pažiūrėjau sąmokslo teorijų filmą kuriame buvo trumpai paminėtos praktiškai visos sąmokslo teorijos ir pagalvojau kad kurti blogį, pasakoti apie blogį, sakyti kad viskas buvo blogai, yra blogai ir bus dar blogiau yra labai lengva. Vat pateikti kažką šviesaus yra sunku. Šiais laikais man taip trūksta geros tikros propagandos apie tai kaip męs greitai nugalėsim visas negandas, save genetiškai modifikuosim, sukursim narkotikus (vaistus) kurių viena dozę dvi savaites vers jaustis labai gerai, klimatas atšils ir lietuvoje gyventi bus šilčiau ir fainiau, elektroninė komunikacija visus suartins ir niekada nebeleis jaustis vienišiems, pingantys kompiuteriai ir mobilūs telefonai jau prieinami visiems, krūvos nemokamų įdomių renginių, nemokama muzika filmai internete, maistas pigus ir jo į valias, iš lietuvos keliasi žmonės ir lieka vis daugiau laisvų butų kurių pardavimo ir nuomos kainos krinta, mažėja avarijų, merginos vis labiau apsinuogina ir t.t. Žinoma kiekvienam iš paminėtų dalykų galima įžiūrėti ir blogąją pusę, nes visada yra ir blogoji, bet kreipti tiek daug dėmesio būtent į ją yra nesveika. Geriau pasiimti fotoaparatą ir išeiti į miestą. Dėl nuolatinio blogio skleidimo, žmonės darosi kurti. Tamsa, bent man atrodo yra juokinga, bent jau juokas tikrai yra išsigelbėjimas nuo jos.

Man net keista kiek daug laiko turėjo praeiti, kad aš susivokčiau (be narkotikų) kokiame nuostabiame pasaulyje aš gyvenu. Kiek man suteikta galimybių! Kiek daug aš kiekvieną dieną galiu patirti džiaugsmo (ir patiriu). Svarbiausia kad niekas negali iš manęs to atimti. Aš galiu žaisti su šito pasaulio tekstūra, ją tyrinėti, liesti, keisti. Kiekviena diena nuostabi, nuostabi panašiai kaip praeita, bet tuo pačiu savaip. Lauke šilta. Žmonės pradeda šypsotis, gal pagaliau baigsis amžinas paniurėlių balius. Aš noriu aktyvumo, greičio ir akinamos šviesos. Jai turėčiau pinigų bent kažkiek keliaučiau. Norėčiau turėti kažkokį artimą žmogų kiekvienam mieste, ir pradėti ilgą ilgą kelione per visus pasaulio miestus ir miestelius. Geriausia jaustis gerai pačiam, be narkotikų, alkoholio, draugų 9nors be jų tikriausiai tai neįmanoma). Kiekviena spyna atrakinama, kiekvienas tikslas kurį kažkas pasiekė yra pasiekiamas (gal ne visai, gal reikia atsitiktinumo, bet). Atsitiktinumas tik padeda šiam pasauliui būti geresniam, supažindina mus su nesėkme ir baigtinumu.

Kas yra gerai?

  1. Draugai ir draugės (pokalbiai, buvimas kartu, ėjimas į tikslą)
  2. Atstumas (judėti ir eiti link tikslo didelis malonumas, pats ėjimas link jo ir yra malonumas)
  3. Laikas (jautimas kad tikslas artėja, jautimas kaip laikas netenka prasmės, jautimas kai laiko tekėjimas kinta)
  4. Energija (jai pradedi jausti ir jos trūkumą, jos kitimą, ką mes šiais laikais labai retai jaučiam)
  5. Šviesa (spalvos, pilkuma, kontrastai, raštai)
  6. Neaprėpiamumas (supratimas kad esi ir mažas ir didelis, ir bejėgis ir visagalis)

Muzika (energija laikas atstumas), kūryba (bet kas + neaprėpiamumas). Tikėjimas.

Nesuprantu kaip iš šių komponentų galima pagaminti blogį. Tai tikriausia tik žmogaus prerogatyva, nes jis vienas ir skiria gėrį nuo blogio. Dažnai kurdamas per daug galingą kurinį gali suteikti daug skausmo, norėdamas paveikti visus vienus paveiksi blogai kitus gerai. Gal jau pats paveikimo faktas, yra gerai?

Čia dažniausiai trūksta vidutinio varianto, visi mėgsta ekstremumus. Jai bausti tai mirties bausme, o jai padėkoti? Kiek mažai girdim apie tuos kuriems reikia dėkoti, apie patį dėkojimo faktą. Gal todėl kad čia dovanomis apipilami tie kurie jų nenusipelnė? Tie kurie nekūrė, bet nori pasiimti kitų kūrybą. Tada tie kurie kuria išvažiuoja į angliją. Dovanos slaptos. Paslapčia daromi blogi dalykai.  O centre miesto vis daugiau ir daugiau apleistų pastatų. Kodėl nėra įstatymo kuris apmokestintų nenaudojamą ir griūnantį turtą? Jie kažkaip užsidirba iš griovimo, iš apgaulės, iš vagystės. Aš neturiu praktiškai nieko tai iš manęs nėra ką atimti, o to ką dar turiu man darosi visiškai nebegaila. Darausi pavojingas sistemai, nes neturiu ką prarasti? Kiek daug reikšmių turi žodis sistema. priespaudos aparatas, matematika, tam tikra tvarka. tam tikra, tam netikra.  “Taip jos gali elgtis todėl, kad Lenkija, bandydama sumažinti kitų metų deficitą, parduoda elektros, naftos, kasybos ir telekomunikacijų bendrovių akcijų dalį. „Baltijos šalys turi pasivyti. Jos turi dar daug ką parduoti“, – įsitikinęs P.Hakanssonas.” Visada yra ką parduoti…

Sistemą visada galima išnaudoti. Tikriausia visi nori būti nepriklausomi nuo sistemos, paprasčiausia būdas tai pasiekti – ją išnaudoti. Todėl kuriamos visokios taisyklės kaip negalima jos išnaudoti. Tikriausiai draudimai skatina kūrybą.

O k truputį keista kūryba (bet labai labai labai gera):

Aš nebetikiu blogu
Viskas bus balta ir puiku
niekada nebijosiu jų
eisiu į koncertus ir pas draugus
rašysiu eilėraščius
šiausiu į pilką miestą
nepirksiu tau gėliu
aš ateisiu ir tiesiog būsim kartu
niekada neteisiu draugų
niekada neteisiu draugų
niekada neteisiu vaikų
niekada nepirksiu klaidų

Leave a comment

Your email address will not be published. Required fields are marked *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

4 thoughts on “Balta”

Mastodon