Kiekvieną dieną reikia kažką parašyti, parodyti kad esi gyvas, tik po to pačiam sunku išsirinkti kas buvo svarbu, gal įdėti kažkokį vertinimą žvaigždutėmis, ar like dislike. Mano močiutė turi krūvas raštelių, tik ji perrašinėja iš knygų, užsirašo ką sakė gero per radiją. Man tai keista kad kaip ji numirs, niekam tie lapukai nebus įdomūs. Galėtų būti koksai tai centrinis archyvas kur galima priduoti savo rašliavas prieš mirtį, gal kada kam įdomios jos bus.
Perskaičiau: http://www.theregister.co.uk/2011/04/26/five_computers_for_under_a_ton/
Tikrai geras straipsnis kuris parodo kad ne tik naujausi produktai yra geri. Aš kažkada apsigavau kaip pirkau savo kompą, išleidau toną pinigų, dabar po trijų metų jau laikas jį atnaujinti, nes procesorius brokuotas, ir tikrai galėjau pirkti pigesnį, arba nusipirkti visai mažiuką ir laukti tris metus, kol dabar nusipirkčiau visišką monstrą, bet norėjau žaisti, dar ir dabar galiu tai daryti. Viskas eina link šiukšlių, tik kai kurių daiktų gyvenimas tikrai ilgas, pvz garso kolonėlių, jos tikrai gera investicija, nes beveik negenda ir nesensta, jų technologija jau išvystyta iki optimalaus lygio. Kompai dar vystosi, todėl apsimoka pirkti geriausią tik tada jai ruošiesi jį parduoti gana greitai ir pirkti naują, visada yra tas sweet spotas kuriame galima parduoti naudotą kompą praktiškai be nuostolių ir nusipirkti naują, bet reikia nuolat stebėti rinką. Tas pats su mobiliais telefonais.
Vakar atsisiunčiau Adobe įrankių rinkinį, bandysim kažką su vaizdu ir garsu padaryti, gal net kokį psl internetinį padaryti.
Pažiūrėjau superjail naujo sezono pirmas dvi serijas. Tikrai gerai ir sūru, maloniai nuteikia gomurį.
Kažkodėl nuleido mašinos priekinį ratą, o turiu važiuoti į sodą, atlikti pora darbų. Kažkodėl vėl norėčiau užsisklęsti savyje, nieko nedirbti tik bandyti kažką sukurti jam ar jai, gal net sau. Bet aš per daug tingiu ir per daug minkau kompą be reikalo. Reiktų geriau su Vy fotoaparatu pažaisti, ten gi galima raw nuotraukas daryti.
Šiandien iš ryto aš vėl nenorėjau keltis
Bijojau kad ko reikia padaryti negaliu
Vis tikiu kad trenks man į pakaušį žaibas
ir gydytis jau bus per vėlu.
Paskambino mama. Pikta. Kad nepadedu tvarkyti sodo, jai ten blogai ir labai baisu nes netvarka.
Man šiaip atrodo kad žmogus per daug dėmesio skiria tvarkai, nors tvarka gerai bet jinai suėda milžinišką laiko ir pinigų kiekį. Bet vat pvz kompas padeda rašyti standartišką lengvai suprantamą ir patogų visiems skaityti tekstą. Technologija išgelbės mus nuo mūsų pačių, tada mus suvalgys, nors gal jau ir dabar valgo. Kietume ir šešėliuose pasislėpę velniukai ir robotukai.
4 thoughts on “Be pavadinimo”
geras del tvarkos
mane ramina tvarkymasis kaip veiksmas
bet netvarka nekelia jokiu ryskesniu emociju
Kažkaip labai skaniai skaitosi tie postai. Gal autoriui vertėtų padaryti blogą lipnių lapelių forma, kad primintų tuos močiutės užrašus? Šiaip įdomi ir šmaikšti pastaba apie tuos priešmirtinius archyvus? Labai kažkodėl pralinksmino. 🙂
ei, o robotukai kompuose, o velniukai kur tada?
Būtų prikolas sukurti puslapį ir ten talpinti seniai parašytus ivairių žmonių dienoraščius, pvz., prieš 50 metų. Facebooke būtų populiaru, jei jau senos nuotraukos tokios populiarios
Prikolas būtų, bet kaip juos pateikti? Skanuotus? Tada daugelį atbaidytų rankos raštas, pervedinėti viską į kompiuterinį tekstą užimtų daug laiko, o manau ir taip galima rasti žymių žmonių dienorasčių, plius dabar kiek asmeninių blogų rašoma. Vat kažkokias iškarpas dėti būtų liuks.
Velniukai šešėliuose ;] Esu kažkada matęs. Nuo tada daug įdėmiau seku juos.