Vakar neišgėriau vaistų, bet vistiek miegojau iki 12. Vakar klausydamas ninja tune rinkinius vėl atradau:
http://youtu.be/frYWITnzsBo
Nuostabus gabalas.
Šiandien vėl be planų (tik vakare šiek tiek darbų). Vėl sėdžiu namie žvelgdamas į pasaulio stebėjimo konsolė, vėl leidžiu sau naują muziką, vėl žinau, kad svarbiausia šią dieną išlikti blaiviu ir dirbti su pirmu žingsniu. Mano gyvenimas tikrai nevaldomas, valdomas tik tiek, kad nueinu į parduotuvę ir pasirenku iš ten esančių prekių kažką sau. Ir jaučiuosi purvinas, kažkokiu mistiniu naujuoju purvu kuriuo apdrabstyta visa dabartis. Bet visas grožis slepiasi smulkmenose. Kiek gražių dalykų gali pamatyti net ant savo stalo. Pas mane dar vis bėgioja skruzdėlės, net nesuprantu iš kur jos čia ateina. Narkotikai labai gerai suėda laiką, nueičiau dabar, įpūsčiau ir visa diena beveik aiški ir sudėliota narkotiko pagalba. Arba gerti alkoholį. Bet parduotuvėje pamačius kai kuriuos žmones kurie perka jau stipresnį alų net nupurto.
Tai diena kada saulė šviečia ir kviečia pasivaikščioti, kaip gerai, kad galiu dar bent tai. Norėčiau nusiplauti daugelį metų kauptą purvą, išdeginti jį saulėje ir likti švarus. Bet tai atliksiu tik po ilgo laiko, tik su žingsnių programa. Reikia pakeisti draugus, nors ir kaip skaudžiai tai skamba, bet tikriausiai nebegaliu likti su tais kurie toliau vartoja ir nemato tame problemų, daugeliui tai, jų nuomone, netgi padeda būti šiame pasaulyje. Aš šiandien tuščias, aš šiandien norėčiau būti pilnas energijos ir išmokti kažko naujo, bet konsolė laiko mane prirakinusi prie kitų kuriamo feedo ir aš laukiu, laukiu žinių. Tikriausiai ne ten laukiu, turiu priklausomybę ir kompiuteriui, reikia kažkaip ir su ja pradėti dirbti. Tekstas tekstu, muzika, vaizdai, visa tai kausto dėmesį ir visa tai kad dar labiau užmirštum savo tikslą. Kiekviena diena klykia, kad ji svarbi, kad tiek daug visko svarbaus vyksta aplinkui, tam kad pamirštum jog svarbiausias čia tu ir tavo noras išsiveržti ir padėti kitiems. Tikriausiai tikslas tapti tuo kuris padeda, tikriausiai tikslas paprastas. Aš atsidūstu. Beveik pamiršau tuos kartus, kada buvau neįmanomai aštrus ir viskas buvo aišku, kada skambinau bet kokiu telefonu ir norėjau išgirsti Jo balsą. Muzikoje atsikartoja kažkur girdėti motyvai, kiekvieną dieną atsikartoja jau pergyventos nuotrupos. Aš tikiu. Tikiu kad galima išsiveržti iš visos rutinos ir panirti į naują bangą kuri pradės nešti ir nuneš toli toli. Tereikia tikėti, kad Dievas vis dar atleidžia ir ten pas jį vis dar yra vietos. Keista būti tikinčiu. Keista būti ir jaustis maža dalele didžiulio tikslo. Keista turėti šamaniškų patirčių, keista einant basom užminti ant iš kažkur laukuose be jokio kelio ar takelio atsiradusios ir į žemę jau įaugusios stiklinės žvakės. Visi keisti sutapimai, tiktai tam kad primintų jog tu svarbus, bet tuo pačiu pats ir turi išmokti tokiu tapti. Gali būti svarbus pats sau kiekvieną dieną, susigalvoti tikslą kurį vykdai ir nekreipiant dėmesio į nieką siekti jo. Aš norėčiau palikti logą. Norėčiau palikti, kažką kas svarbu.
Bandau išsivaduoti: iš pornografijos. Stiprūs jos gniaužtai, vaizdas tarpkojo transliuojamas 1920×1080 formatu beveik automatiškai veikia. Veikia jis ir mažu formatu, veikia ir paišomas vaizduotėje.
