Blaivas jau metai ir keturi mėnesiai


Nei lašo alko, nei dūmo narko. Narkotikai vis dar traukia, bet tuo pačiu ir nutolęs jau nuo jų (nors vis knieti patikrinti darkneto turgus), neseniai buvo prigautas pagrindinis narkotikų ir ginklų turgus Alphabay, pagrindinis administratorius nusižudė, pinigų jis turėjo į valias, bet jau niekas jam nebūtų padėję išvengti ilgo įkalinimo.

Labiausiai džiaugiuosi kad nevartoju alkoholio, tai tikrai tik į gerą, žolė vis dar pavirpina nervus, kai rūko kažkas aplinkui, norėtųsi to aštrumo ir minčių šuorų dabar, vasarą. Bet vis labiau jaučiu, kad reikia pereiti dvylika žingsnių, nes be Dievo atėjimo į gyvenimą tikriausiai nieko nebus. Buvau mišiose, didelio įspūdžio nepadarė, bet tas spektaklis, minimaliai keičiamas ir vykstantis jau šimtus metų vilioja. Vilioja atleidimo galimybė, bet reikia patikėt, o man patikėt sunku, kai pats per psichozes esu jautęsis naujuoju mesiju (kartūs prisiminimai). Reikia aplankyti ir anonimus, tai sau jau kartoju tikrai ilgą laiką, bet niekaip neprisiverčiu. Dienos ramios, pagaliau pabaigta Murakamio 1q84 knyga. Nebelaukiu ženklų, kasdieninė tabletė olanzapino daro savo, nuo dvisavaitinių cisordinolio injekcijų tapau visai mieguistas, galiu miegot 16 valandų per parą, pasitaręs su psichiatre sumažinsiu jas iki vienos per mėnesį. Netikrumas apėmęs visą išsivysčiusį pasaulį, pavydžiu tiems kurie ramiai knisinėja savo sritį. Dabartiniame informacinio triukšmo amžiuje svarbiausia atsiriboti nuo to kas negatyvu, bet sužinot kaip keičiasi klimatas, kodėl pakilusios vaizdo kortų kainos, kodėl EU užplūdo pabėgėliai norisi. Lietuva tuštėja, Europa pilnėja. Naujas muzikos torentų trackeris vaišina nesibaigiančiu muzikos srautu. Jau rašiau kad reiktų atprast nuo to muzikos ieškojimo. Perskaičiau gerą straipsnį kodėl viskas dabar taip susišikę.

Viskas geriau nei gerai, kai gali beveik visus gautus pinigus išleisti tą pačią dieną kai gavai ir žinot kad vistiek nepražūsi. Utėlė aš, trisdešimt trijų metų. Reikia kažkaip užsidirbti daugiau resurso. Šiandien važiavau su kelių metų senumo dacia sanderos – tikrai gera mašina, nauja yra nauja. Suku vis tiek fb srautą, randu vis kažką įdomaus, kas yra gerai. Bet laikas tam išleistas beprasmis – internetas tai priklausomybė ir labai stipri. Atrodo kad kažko pasieki, o realiai kapstai savartyną. Reikia darbo arba mokslų disciplinavimui ir laiko vertės pajautimui. Tas nuolatinis greito pasitenkinimo, atpildo noras tikrai nieko gero.

Svarbiausia kad nebūtų karo, dabar čia Dievo užkampis ir man džiugu. Bet viskas susiję, didžiuliai pakitimai jau ne už kalnų, jau vyksta ir dabar. Visur kur pažvelgiu – ryšiai, su jau matytu, su jau girdėtu, su jaustu. O taip neramu turėt visą laisvą laiką ir nieko kas jį savo gravitacija trauktų prie savęs. Noriu ramybės – ramybės nebebus, nebent išmoksiu medituot, reikia daugiau krapštytis su nuotraukom, laukia eilė tikrai gerų mano prisilietimo.

Saldžios tabletės, uodegos iš atmintuko
Laukianti vasara, jokio ramumo
taip noriu įtraukt, bet bijau to šuoro
kasdiena seka istoriją vienodą
aš prie ekranų, kurie nebevilioja
tik muzika ramina ir styguoja
palikt bent kartą prisiminimus karčius
patikėt, kad galiu, nesvarbu kas bus
kai ateis visa jėga krypto cyberpunkas
aš liksiu vienas ir pradėsiu verkti
bet dar yra šansas, dar liko resurso
tikėt, kad viskas tik hologramos atspindžiai
čia, vaikai, žaidimai, tikėjimas ateitim
bus dar kartą vienas kartas
karstas bus užvertas
balandžiai šoka savo šokį
išprotėjęs srautas šniokščia
dienos kai buvau stiprus
apsvaigęs nuo medžiagų
nebijantis rizikuoti viskuo ką turiu
susipaprastinti ir būt mažu
stebėt pro naršyklės langą
prisimerkiant – baugu
taip nejauku sekti kurlink suka planeta
greit didysis kraustymasis
artėjanti pabaiga
sekantys ufonautai
žalia lauke
kasdien arbata kava

 

 

Leave a comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *