Blogas buvo kurį laiką uždarytas

Pagalvojau, kad gal jame šiek tiek naudos ir yra, žinoma jo taip googlas nebekabina kaip seniau. Šiandien dešimt mėnesių kaip aš visiškai blaivus, džiaugiuosi tuo, nors iš ryto verkiau, žinoma nuo muzikos keliamų emocijų, ryškaus nakties sapno ir supratimo, kas ateitis tikriausiai nesuvokiamai keista ir gal net baisi.

Sapnuoju:
Vėl savo pirmoje mokykloje, vėl suprantu, kad kartoju kursą nuo nulio, nes reikia, kažko neišmokau. Mokytojos nėra, bet mane moka klasiokai, ant galo duoda užduotį suprogramuot atminties valdymą, kažkokiam senam kompui. Viskas vyksta, kaip jau suprantu, paralelinėje realybėje, nes mes dar vis kažkokiokiame keistame rusų priespaudos variante. Grįžtant namo, susitinku su mama. Pamatom, kad iš daugiaaukščio šalia išsikrausto moteris ir visi jos baldai ir rakandai išdėlioti prie laiptinės. Mes paprašome, kad mums atiduotų kilimą, dar nevisai nudrengtą. Iškarto kilimo neimam, dar kažkur pasivaikštom, grižę čiumpam kilimą, aplink žmonių daug (man visada atrodo, kad seniau žmonių lauke būdavo daugiau) ir iš manęs ištraukia kažkokios kišenvagės piniginę, aš iškarto tą pajuntu ir bandau jas sučiupti, bet jos kelios ir tarpusavį mėtosi ta pinigine ir aš jos niekaip negaliu atgaut. Galiausiai permeta ją kažkokiam naparnikui ir aš suprantu, kad piniginės nebeatgausiu. Kitam kieme su mama prisėdam, ir pasišnekam su kažkokiu gyventoju, jis kalba rusiškai, ir man pasakoja, kaip jam teko vairuoti pilną žmonių autobusą neturint teisių nes labai reikėjo, aš jam sakau, kad aš niekaip negalėčiau vairuoti autobuso su žmonėm ir man niekas tam teisių niekada ir neduotų (kas yra tiesa…), jo moteris labai labai žvaira, aš jei bandau papasakoti apie gyvenimą kuris buvo prieš tai, ir kaip ten viskas buvo, kažką bandau lementi rusiškai, atrodo pasakau teisingai, ji nesupranta, persakau dar kartą bandydamas kuo teisingiau tarti, ji supranta, bet sako pas mus taip nieks nešneka, taip sakyti labai negražu, aš sakau sorri, aš išmokau šnekėti kitam pasaulį (tam kuriam dabar jūs skaitot) ir ten sakoma taip… Visa aplinka dvelkia sssr 60-70 metais, bet kažkokia dar gražiai niūresnė, ir aplink daug vaikų. Grįždamas link savo namų, pro dabar mažai naudojamą praėjimą pro namo galą (seniau jis būdavo daug gyvesnis) sutinku kaimynę kuri vedžioja šunį, as šuo nors ir pririštas prie ilgo pavedžio, bet nuolat trinasi aplink mane ir smarkiai apkandžioja koją, aš nuo jo šiaip taip išsivaduoju. Priėjęs savo laiptinę prisimenu, kad kaip sapnuoju, man niekaip nesigauna užlipti laiptais paprastai iki savo namų, dažniausiai laiptai baigiasi trečiam aukšte ir man reikia kažkaip užsikabaroti iki ketvirto (nuo sapno pradžios suprantu, kad sapnuoju paralelinį pasaulį, ant galo man visiškai aišku kad sapnuoju). Bet šį kartą nuo trečio aukšto nutiesti grubūs laiptai bet nėra šviesos. Užėjus namo mus pasitinka močiutė, namai daug tvarkingesni, šviesesni, aukštenės lubos nei dabar ir jinai pasirodo visai kitas žmogus (ne dabartinės mano močiutės išvaizdos), daug gražesnė, jaunesnė. Sako apžiūrim tavo koją, kaip šuo sukandžiojo. Aš atsismaukiu kelnes ir matau, kad mano koja tiek nupuvusi kad matosi kaulai ir pėdos ir blauzdos, žiauriai išsigąstu, nes suprantu, kad šitam paraleliniam pasaulį, man kojos nesutvarkė taip kaip dabartiniam… Sako pažiūrim kitą, pažiūrim jinai dar baisesnė, tada aš nebeiškenčiu ir prabundu. Brrr

Kitas sapnas:

Antrą naktį sapnuoju ryškius sapnus. Šiąnakt susapnavau, kad aš vienintelis visatos aktorius, tai buvo pamoka neteist ir mylėt. Susapnavau seniai matytus žmones kurių tik veidus ir beatsimenu, o vardų nebe, Žinoma sapne didžiausias netikėtumas buvo tapimas moterim (išgąsdino tai tikrai) ir visa tai prie vakar vakare prasidėjusios nuojautos, kad viskas kažkiek netikra. Buvau net patekęs, į pasaulio filmo užkulisius, keistas jausmas šnekėtis su berods George Lucas kaip pasaulio techniku , apie pasaulio prasmę. Prieš tai tai didžiulėje tarpgalaktinėje filmų mugėje, buvau nuklydęs į žaidimų aparatų saloną, man net keista pasidarė kaip brangiai žmonės žaidžia žaidimą kuriam tik knopkės į šonus ir šaudyt, bet kaip supratau tokio žaidimo ir užtenka visiems giliems poreikiams. Mano močiutė iš sapno pasirodo žymi aktorė ir tik ji gali mane išgelbėt ir padaryt gyvenimą įdomesnį ir padėt suprast tikslą. Pagal sapną tikslas, neteisti nieko ir visus užjaust, arba bent juoktis (buvo ten filmas, aiškiai parodantis ir besišaipantis iš holokausto), tik taip galima priartėti prie išsilaisvinimo iš darbo, neduokdie – pasaulių užkulisiuose… Svarbiausia džiaugsmas ir šypsena draugai, supratimas kitų motyvų nesuprantamumo, ir būtinybės žaisti iki galo su pasididžiavimu, kad esam visos eros viršukalnėje dabar ir galim daryti nuostabius dalykus. Užkrautas nauja energija dienai, kava arbata paruošta, laukia. Gražios jums, pagaliau baltos dienos! Globalus atšilimas jau net jaučiasi kad ne mitas… Gal Jūs ką įdomaus sapnavot?

_______________

Šiaip jaučiuosi puikiai, tik sunku atlaikyti tiek daug negatyvumo aplink, tris draugus alkoholikus, dar vis išlikusį norą svaigintis mdma ar thc (tos bijau, žinau kad čiuptų nevaikiškai), tamsiojo interneto turgūs dar vis su džiaugsmu veikia, laukia naujų aukų. Šiandien kalbėjau Salomėjos neries mokykloje apie savo patirtį su narkotikai. Vis nenueinu į bendradalių susitikimus…

 

Nuotraukos:

Hisilicon Balong
Hisilicon Balong

ir dar žinoma youtube mano kanale tarp favorites naujos muzikos yra:

https://youtu.be/d-FB1_5pQNk?list=FLY9jekEF46oAa8eohNak_LA

Leave a comment

Your email address will not be published. Required fields are marked *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Mastodon