Dabar yra tas laikas kai reikia kovot

Aplinkoje tvyrantis pikto kvailumo tvaikas pavirto virš 30 laipsnių siekiančia temperatūra. Greit visai kitaip suvoksim Lietuvą, globalus katilas purkš siaubą ir nesuvokimą apie tai kaip greitai ir kaip kardinaliai galima pakeist planetą. Belieka piktai, nekenčiant vartojimo kultūros, parduotuvėje pasiimti šalto alaus – kad bent biškį apsvaigt ir mažiau galvot. Ir taip apsvaigus artėja lėta pabaiga to kaip suvokiam ir kaip tikėjomės matyt ateitį.

Ir tikslas belieka susitvarkyt su pačiu savimi, savęs suvokimu katastrofos akivaizdoje. Kripto valiutos tyliai pulsuoja ruošdamosis metų galo pasiutpolkei ir gal net vis nukeliamai pasaulinei krizei. O aš bandau nurimti, kad nebegausiu komandų iš kažkur giliau, iš kažkur užu uždangos. Kasdien sekamas beprotiškas srautas naujienų vis labiau panašėja, kad iškeitėm planetą į dėžes rodančias vaizdą, o dėžės iškeis mus.

Seniau man atrodė, kad galima kažką pakeisti, šokiruojančia kultūra, gerais dainos žodžiais. Dabar atrodo kad viskas paleista augti pačiu piktžoliškiausiu variantu. Reikia atsitraukti, kad suvokt visą didžiulę beprotybę apėmusią pasaulį. Pabaigos bachanalija. Kasdienis paliekamas įspaudas loguose, ką veikiai, ką žiūrėjai, ką klausei. Kokia kova gali būti prieš sistemą? Juoda panieka ir savižudiškas humoras? Noras būt apsvaigus – kad labiau jaust bangos lūžį į realybę ir ją galutinai laužyt rgb shift efektais. Net pikta rašyt, kai žinai, kad viską apvalgys žiaugčiojančios AI mašinos ir išvems mozaikinį atsakymą į jei nesuprantamas komandas.

Matymas kaip turinys, blaškydamasis traukia laiko užmarštin, taip liūdna. Tikėjimas kad viskas bus išsaugota virto nusivylimu, kad viskas išnyks. Auksiniai laikai baigiasi, lobynai jau išvogti, tie kas turi daug – turės dar daugiau. Tie kas neturi – neturės net privatumo.

 

Leave a comment

Your email address will not be published. Required fields are marked *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Mastodon