Diena kada nori slėptis

Šiandien nesijaučiu gerai, norėčiau kur nors eiti ir ką nors veikti, bet su ramentais tai gana sunku. Tenka sėdėti namie, prie dviejų ekranų. Sukasi muzika. Aš beveik išskydęs. Turiu fotoaparatą, kuriuo galėčiau užfiksuoti smulkmenas aplinkui. Viskas tai smulkmenos ir tuo pačiu visuma, aš vis dar čia, vis dar atsigaudinėju. Tikiuosi, kad bus įdomu (anksčiau ar vėliau). Mano kompiuteris su SSD ir dviem ekranais. Patogu ir greita, ko daugiau reikia. Reikia tik tikslo, visos priemonės jau yra.

Kai vakarų pasaulį sumetė į socialinius tinklus, kad patys rastų ko nori, kad patys vienas kitą linksmintų. Man norisi vis aukštesnės kokybės srauto, norisi, bet tam reikia pačiam dirbti, atrinkinėti ir t.t. Gerai man, kai net nieko neveikiant, gaunu šiek tiek pinigų. Gerai, kad dar vis turiu kur prisiglausti. Pasaulis tampa patrauklesnis, kai gali atsidėti stebėjimams. Matyti kaip ta pati informacija sukasi tinkle, kol yra išsunkiama. Įdomu koks tinklas bus po poros dešimčių metų, ar bus toksai pat susiskaldęs ir daugialypis. Man įdomu ar jame liks daug pornografijos, kuri praktiškai žengia per ribas. Tikriausiai liks ir bus jos dar daugiau… Ar tinklas liks praktiškai nekontroliuojamas? Tikiu tuo, kad tinkle visada bus apstu muzikos. Tiek kūrėjų, kurie turi bendrą platformą skleisti savo kūrybą, pasaulis dar nematė, ir jų vis daugėja. Kaip ir nuotraukų ir piešinių. Teksto darosi net per daugk. Pati kūryba tampa trumpalaikio vartojimo preke. Daugelis net nepaspaudžia „like“, jį taupo kažkam. Galiu vertinti tokią sistemą tik kritiškai, jinai neatlygina daugeliui kūrėjų, kurių darbai, net be jų pačių paminėjimo tampa žymūs. Pati sistema kuriama tam, kad žmogus būtų ramesnis ir nekvestionuotų esamos tvarkos. Nors tuo pačiu ši, tinklo, sistema sudaro labai geras sąlygas platinti žinias, kad ir kokios jos bebūtų. Bet būtent platinamų žinių gausybė ir atbaido daugybę nuo ieškojimo to kas tikra. Šiaip dabartinis vakarų žmogus kuris dažniausiai neranda pasitenkinimo darbe, save išreikšti gali arba girtaudamas arba vartodamas narkotikus, arba bent žiūrėdamas vogtus iš tinklo filmus, arba tiesiog spoksodamas TV, arba kaip sakoma pirkdamas daiktus kurių jam nereikia tam kad padarytų įspūdį žmonėms kurių net nekenčia . Su narkotikais ir alkoholiu esu susidūręs tikrai iš arti. Alkoholis tam, kad panaikintų dirbtinai tarp mūsų sukuriamą įtampą, narkotikai tam kad atsipalaiduoti ir pamatyti viską ryškiau ir kitaip. Vartoji dažniausiai su kažkuo, ir tampi artimesnis jiems. Priimtinas, toks kaip jie. Kai nustoji vartoti užpuola tuštuma, žinoma ją galima užpildyti, bet tai sunku. Man vis dar norisi įpūsti ir išskristi toli toli, kada tas noras praeis (net neaišku), gal kažkada praeis, bet tikriausiai niekada. Visada norėsis pabuvoti ten, kur kitaip. Kur aplink „draugai“ kur viskas nupaišyta ryškesnėmis spalvomis, kur mintys sklinda greičiau ir bent tada atrodo, kad yra gilesnės. Tada kai net eiti pasidaro neapsakomai malonu.

Naktis tyla. Tiktai virpa medžių lapai. Aš pavargęs ir norintis susilieti su sapnu… Blaivus, bet nėra čia kuo didžiuotis….

Leave a comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

5 thoughts on “Diena kada nori slėptis”