Dievo dalis ir aš, ir tu

Dalinuosi protingu pokalbiu su Borisu Grebenščikovu:

Kalba jis labai panašiai kaip aš mąstau ir esu pajutęs per savo nueitą kelią, mes esam dievai juntantys patys save, galvoti kas bus po mirties esant gyvam, tas pats kaip mirusiam galvoti kaip būti gyvam, medituoti reikia mokyti visus (gaila aš pats tai minimaliai moku). Narkotikai bereikalingi – viską galima pajusti ir be jų, bet nepajusti bent kartą plyštančio stogo yra pilka, bet visi skirtingi, su savo tikslais.

Šiandien jaučiuosi puikiai, žinoma tam padeda drugs. Noriu nepamesti krypties kuria einu, ar čia pragaras ar dangus priklauso nuo tavo paties būsenos, esu buvęs ir ten ir ten, manau visi esam. Bet kaip ilgiau išlaikyti dangaus būseną? Aš bent bandau laikytis savo paties pastebėtų dalykų: geriau negerti alkoholio, be jo aiškiau ir ryškiau, nereikia papildomos priemonės jaustis “zonoje”, dar žinoma ir tėvo genai ir vienas draugas visada primena kur tai gali nuvesti, ta mažojo princo alkoholiko planeta yra, ir ji laukia.

Žolės turint psichinę ligą, arba jos užuomazgas geriau nevartoti, bet kokios gi įtraukiančios tos užuomazgos, atrodo pats Dievas tave kviečia ir supranti, matai, girdi geriau, puola super idėjos, bet visa tai tik sukimasis ratu. Greitai to nebeliks ir reikės THC kaip priemonės tiesiog būti online ir nedirgliu. Kai kitiems rūkoriams pasakydavau, kad man gramo užtenka dviem dienom, daugelis sako – tai čia dar nedaug. Jinai kaip neturėdama mirtinos dozės labai paklausi dozės kėlimui, o iš to poveikio šnipštas, arba bloga. Kas nėra gėręs koncentruotos marichuanos pienelio tikrai nesupras, kaip blogai gali būti jos padauginus, arba žmogui kurį ji veikia ne raminamai. Manęs THC niekada neveikė raminamai, mane iškart užpuola paranoja ir aš kaip tikras mazochistas gaudau iš to kaifą, o kaifo ten realiai nėra, yra tik susukta galva, taip muzika geresnė, ir šiaip viskas kitos kokybės, bet tą kokybė galima pasiekti ir be jos, ir ilgesniam laikui.

Jei jau jaučiat kad turit priklausomybę supraskit, atsisakyti geriau ir priklausomybės objekto ir alkoholio, nes jis nugludina visus kvailus sprendimus lengvesniam išlindimui į realybę. Pats esu daug šūdo su alko padaręs, nekartočiau, bet čia jau tas likimo dievas davė pajusti – liks prisiminimai kurie griauš, susitaikyt jau ir berods pramokau, PTSD gali išsivystyt ir be ryškios traumos, tiesiog einant laikui kaupiasi užgniaužti dalykai. Aš bent psichologais netikiu, aš naudoju filtruotą klaviatūros barškinimą sau aiškiau susidėlioti taškus ant i, pačiam baisu kas yra šitam puslapį mano paties prirašyta, bet tokia jau buvo mano idėja – palikti šitą online gaila pradžia pratrinta, ir dingusios pirmosios nuotraukos kurios buvo krautos čia. Pats renkiesi kaip tu nori būt, prisiminkit GURPS disadvantage priklausomybę ir ji minusinė – kam į ją nerti, geriau tik pajutus pirmus požymius bandyti sustabdyti tą užburtą ratą, bando turbūt daug kas, o receptas tik asmeninis – niekas labai nepadės jei pats to nenorėsi. Bet esmė kad Jūs tiksliai nepajusit kada jau esate visiškai priklausomi, čia kaip su rūgstančiu agurku, tikslaus laiko kada jis jau raugintas nėra, ir perrauginus jis neskanus ir net nepanašus į pradėjusį rūgti.

Yra tų kurie rūko kasiakus nuo paauglystės iki gyvenimo galo ir jiems nieko labai blogai nebūna, čia kaip ir su alum – yra tų kurie siurbs visą gyvenimą ir jiems joks alkoholizmas net nesišvies. Bet geriau viskas su saiku, aš tai ant tiek besaikis kad būdavo man pabudus reikia iškart parūkt ir taip kas kelias valandas per dieną palaikyt degimą – o tai yra blogai, plius 6€ diena 180€ mėnesis – tai galima išleisti daug protingiau. Daug kas dabar trimituoja kad marija gydo, taip nuostabus augalas ir visas jo draudimas yra nesąmonė, bet gydo tai CBD ne THC, daugelis kaip tik nori nusidaužt, būti “high” o ne spręsti problemas dėl kurių kyla priklausomybė, mano šiaip vieni geriausių parūkymų buvo arba silpnos arba iš vis šalūchos – vos turinčios thc. Esu rūkęs ir galiu rūkyti ir daug didesnius kiekius nei tie 0,5 į dieną – bet prasmė iš to? Kam save pratinti prie augalo kuris hackina reward sistemą ir plius neleidžia normaliai miegoti su sapnais (apie tai yra Joe Rogan pokalbis, įdedu ištrauką). O sapnavimas tikrai atstato ir duoda kitokio požiūrio tašką, sapne gali daugiau, jei žinoma nekankina košmarai ir su miegu viskas gerai, šiaip cbd ir net pati marichuana gali tikrai padėti miegot, kaip ir nuskausmint, tam jos naudojimas tikrai pateisinamas, manau ji geriau nei migdomųjų tabletės, bet jinai tada taps ta tablete – jos reikės arba laukia prastas miegas, čia kaip ir nuo alkoholizmo, organizmas pripranta būti dirbtinės komos būsenos ir mętus gerti miegoti gerai tikrai nesigaus gan ilgai. Aš miegu puikiai, dar plius turiu visą arsenalą atjungiančiųjų po ranka, bet kokią naktį nemiegoti, savo noru, yra labai geras narkotikas, ilga nemiga labai panaši į beprotybę, ir man beprotybė irgi ateina kartu su nemiga. Atrodo tuoj tuoj pakeisi visą savo likimą ir pasaulį paskrolinęs feedą, paskaitęs, pasidalinęs, žaidžiantis su nuotraukom ar kompiuterinius žaidimus, ir taip tempiant ilgiau nei dvi trys paros tikrai jau veriasi vasaros 5 vartai tave ramiai priglausti ir papumpuoti vaistais.

Visi savaip eina iš proto, bet geriausias ėjimas iš proto yra blaiviam, tada jį galima sukontroliuoti stebuklingais vaistais kaip olanzapinas, cisordinolis, ir daugelis kitų, tik jau turi būti perėjęs tą pragarą, kurį pereiti nėra lengva, ten siūlas tave laiko nuo išnykimo. Kaip mano šuolis pro langą iš ketvirto aukšto, prieš tai gal savaitę nemiegojus, kas prasidėjo nuo gramo amfetamino, o tas velnias labai greitas išvesti pilnon beprotybėn. Antrą kartą jau mačiau ufonautus, visiškai blaivas tik nemiegojęs kelias paras, tuos greys praskleidusius majos skraistę ir duodančius man komandą, antras bėgis – gazas dugnas, skausmas išmetė iš beprotybės, galvojau miriau, kojoje metalai, pamatęs rentgeno nuotraukas pats nesuprantu kaip juos ten sudėjo per visą koją, du.

Išmokti gyvent su liga, kiek daug tam reikia laiko, bet pirma taisyklė tikriausiai tai išeiti jei kažkur nemalonu, keisti dislokaciją, baisiausia kai ir namie nebemalonu ir baisu. Beprotybė yra realiai išgyvenamas klaidingo suvokimo košmaras, kuris prasišviečia aplinkiniams, jei laikai jį viduje irgi negerai, o kad pasaulis labai keistas tai tiesa, ir jis keistėja didesniu greičiu nei kas nors gali suvokti. Reikia bandyt nujausti kur link suka realybė, apčiuopti tą galutinį objektą laike kuris traukia (tu esi to dalis) ir imti iš gyvenimo begales džiaugsmo, ir tai tikrai ne streamerio, vlogerio, influencerio teikiami malonumai, šlovė atneša tik problemas, kaip ir dideli pinigai – o dauguma taip jų nori. Kūryba per kančią, kūryba per džiaugsmą, ir galų gale kūryba sau – nebesitikint atsako, nesipratinant prie dopamine feedback loops ant kurio stovi sekimo kapitalizmas.

Man kompas yra prakeiksmas, tiksliai suprantu ir numanau net kaip (čia fantazijos daug nereikia) pasinaudojus šita karine technologija galima paleisti atomines raketas, bet viskas tik plaukiant per tekančią laiko upę ir iriantis stebuklingais judesiais. Bent aš tikiu, kad raketos nepakiltų, nes deja ne mes beplaukės bezdžionės čia viską valdom, dabar čia tam tikra jausmų ferma – ir išsivadavimas vis tolsta (kad ir tos pačios nuclear dharma). Vampyrai nori kad tau būtų kuo blogiau, kad tu būtum desperatiškas ir darytum blogus sprendimus, nes piramidės viršūnė nuo to tik tvirčiau stovi. Babilonas grius, lėtai ir konvulsiškai, gal net ne vieną šimtmetį, bet jo pabaiga bus.

Kaip išlaikyti būseną? Tikėti – tik tikėjimas aukštesnia galia, kuri jus būtinai turi mylėti, gali padaryti stebuklus. Ji yra, ir ji reiškiasi nuolat, tik mes atbukinti kalbos machinacijų ir propagandos (dažniausiai žmogus mano kad jei žino žodį propaganda tai ji jo neveikia, veikia ir dar kaip, kaip dabar sako memai – we live in a society). Aš bent stengiuosi kas vakarą kalbėti anonimų maldą ir ji padeda, kaip ir padeda arbata, šeima, draugai ir visas šitas skruzdėlynas ant žemės užvirtas vien dėl tavęs, kad tu surastum kelią ir pats pirkai bilietą, pats dabar važiuoji ir viskas tavo rankose, ir žvaigždžių dulkės tau ant batų, kaip dainavo cojus, pačiam tavy yra aukso.

Rinkis protingai, daug tiesos aplink, daug ir melo, bet svarbiausia išlikti žmogumi ir nebandyt nutraukti kelionės kurios bilietą pirkai, savižudybė nėra atsakymas, tai karmos pinklės, išvenk jų. Jei tau sunku – kreipkis pagalbos, gaila kad pas mus su psichiatrine sistema yra labai blogai, bet siūlyčiau bent pabandyti ją kai nematai išeitis. Gali padėti ir pokalbis telefonu – skambink draugui, jei atrodo kad nėra kam, tai linija kur kitas dievas atsilieps ir pabandys padėti. Žinočiau receptą nuo pragaro – pasidalinčiau, žinau tik kad šie gyvenimo linksmieji kalneliai daro mane stipresniu, nors ir priklausomybė smarkiai apėdusi valią. Galėčiau gi daugiau, kad ir dirbti – tik nematau ką be savanorystės galiu padaryti gero, manęs niekada nemotyvavo atlyginimas, kai dirbau su scenos technika – dirbau nes norėjau, pamatyti kas kaip. Ir pamačiau tai, per tuos metus su krūva haliucinacijų, išprotėjimų, psichiatrinių. Supratau, kad nieko nesuprantu, tik išmokau šviesti sinchroniškai su Dj, kad publiką pradėtų klykti kvy kvy kaip gera. Ir tuo pačiu pykti ant publikos, nuo nuovargio vairuojant skeletų laivą (skeleton crew) per visą nonsensą. Dabar dauguma pornuškės nufilmuota kai visą komandą sudaro tik patys atlikėjai, suoptimizavo kapitalizmas galutinai viską – gali būti shitfluenceris, aktyviskas, balsas už kadro, nematomas žmogus bet niekada nebūsi galutinai ramus, reikia kurtis ritualus, palaikyti santykius su draugais, nes pasiimti iš čia į kitą gyvenimą neduos nieko, neliks suvenyro iš linksmųjų kalnelių, liks tik karma, bet ir ja gali netikėti – vistiek gi nieko nebus, ane? .

Aš nebesuprantu tinklo, o jo efektai tikriausiai mus dabar ir valdo:

https://www.nfx.com/post/your-life-network-effects

Ką mes galime padaryti epochoje posttiesos ir pasibaigus istorijai (jinai tikriausiai baigėsi kartu su dvynių kritimu USA). Mes galim būti stoiški, žinot kad kiekvieną dieną bus ir gerų įvykių ir blogų, bus labai gerų dienų, bus ir siaubingų, būsit ir per mirties plauką, pajusit nepaaiškinamų reiškinių, pamatysit glitčų realybėje. Reikia atsirinkt kuo tikėti, nesekti minia jokiu būdu.

Googlas be mano prašymo atsiunčia į mano blogą žmones pažiūrėti kas kabo po tagu juodas porno. Tai atėjo laikas pasidalinti dviem nuorodom:

https://efukt.com/ tai yra vienas senesnių interneto resursų – jis jus šokiruos, jausitės purvini, čia tas kam realiai tinka tagas, jei jums nėra 18 – aš jus įspėjau, čia traumos pilna ir tikrai nesiūlau įsigyti šūdų fetišo jei jo dar neturit.
ir https://beeg.com/ porno ir jokio bulshito, reklamų, registracijų. Čia gal ne kiekybė, bet šiokia tokia kokybė.

Aš bent visada jaučiuosi purvinas žiūrėdamas porno, irgi emocijų pumpavimas ir negaliu net atsilygint greita forma kad ir euru, šlykštus verslas kuris bando tave pakabinti ant kuo gilesnio šūdo.

O buvo laikai kai failų dalinimosi programose surinkus lolita laukdavo tikro kriminalo vertas materialas, bet internetas jau ne tas, dabar reikia papildomos naršyklės – labai toli pažengėm, o pedofilai juda kruta kaip visada – slepiasi po pirminiais dideliais skaičiais, PGP pretty good privacy ir ant to sukasi ir wistbloweriai, ir narkata, ir padirbti pinigai ir visas kriminalas, bet kai neliks saugaus kanalo būt anonimišku tinkle (kuris ar dar dabar yra jau nebeaišku) bus galutinai ir sunaikinta jo vizija kaip galinčio padaryti gero, ir padėti mums nesusinaikinti, ar net būti išnaikintiems tų aukštesnių, bet gi viskas yra kaip yra ir jei lyst giliau į triušio olą galima tikrai susigadinti psichiką – ne viskas turi būti gera be blogo, kaip ir kiekvienam gėrį yra blogio ir beprotiškumo, taip ir kiekvienam blogį yra gėrio ir sveiko proto.

Jei kas atėjot dėl juodo porno ir jį radot – brukštelkit komentarą 😉 Nes turbūt black porno angliškai neduoda ko norit.

Tinderio epocha – seksas kaip priklausomybė – nevystykit ir jos.