Ir viskas lekia praeitin

Šiandien minčių srautai ir kito pasaulio pranašai, sutapimų krūva, man net baisu juos vardinti. Aparatai gedo ir ges, ir mes amžiname rate žvaigždės kuri ges. Aš kas? aš kur”? kam man visa tai, kaip man reikia tik tavęs, tik tavo žvilgsnio. Kad ir kaip, ar per kamerą, ar per virbus. Aš čia ir viskas sukasi mano galvoje, stimuliuoja muzika, stimuliuoja kava, šildo radijatorius ir viskas sukasi aplink tašką mano galvoje. Bet ne ne ne ne aš šio laiko centras, kamerą galima perkelti kažkur toli, kur ką tik už išlikimą kovojusieji dabar intensyvios terapijos palatoje raminami vaistais. Kariai, žygiaiviai pro proto džiungles. Man dar liko kažkiek erdvės savo mintim, ta erdvė apribota tiktai mąstymo greičiu, kuris šaunant aukštyn tampa sapnu ir svajone. Aš tikiu. Man nereikia nei kompiuterio nei mašinos kol neturiu tavęs, tavo dėmesio ir gabaliuko laiko. Draugas kuris parsiduoda, tai nevykęs paveiksliukas iš kažkokios vaikiškos knygutės. Tik dabar man aišku, draugas neseniai buvo parduotas tam kad jį parduotų, jis jau kažkiek purvinas, o kiek tokių netikrų draugų ir pinigų siurbimo mašinų (kad ir telefonas su ryšiu) vien tam, kad tu pamiršai tą tikrąjį ekstazės skonį. Aš tau pasakysiu – beprotybė neįvertinama pinigais, bet iš jos jie gimsta, kaip maži gabaliukai nesąmonės. Mane jie nervina, bet kiek knygų rašo apie tai kaip juos prisijaukinti ir pajungti tikslui. Kokiam fuking tikslui, galų gale viskas panirsta į tuštumą, kuri ir yra beprotybė. Negali pabėgti, bet gali bėgti ir džiaugtis, kad dar gali bėgti ir džiaugtis. Tai paprasta. Išmokti būti patenkintam kai kažkas atsitinka, kap pavlovo šuniui. Skambutis ekstazė. Kiek milijonų aukso puode, kiek auro milions kiek vikingų. Viskas laukia ką nubausti didžiule griūtimi nesąmonės sukauptos iš nesąmonių mylėtojų bažnyčios kasdieninių įnašų (įrašų). Pinigai tik atspindys kažko ką jiems parodai. Jie neturi veido, bet neįpratęs į jį žiūrėti išvystum baisių dalykų, jei nesi tam pasiruošęs. Aš noriu tik tiek laisvės, kad galėčiau nuvažiuoti ten kur man reikia kada reikia, pas ką reikia. Ir kas iš to, tai nepasiekiamas tikslas kuriam trukdo tie patys pinigai, nes tikslas pasislepia juose, kai kažką patrauki toliau. Nieko nėra tikresnio už tikrumą kad tikėjimas pinigais pati baisiausia ir pelningiausia religija kuri dabar valdo praktiškai visą pasaulį, nors gali pabėgti iš to bet kur, kai kur tave priverstinai patraukia. Neturi visos galios, bet net pats galios įvaizdis skaičiuke traukia, kaip kažkokia skaičių magija, kuri ir turėtų būti tam tikrų magų užsiėmimas kaip ir yra viskas, nuo santechnikos iki spalvų ekspertų. Nieko nelieka, tik nerti gilyn ir suprasti, kad esi visiškai laisvas ir nepriklausomas nuo nieko kito tik nuo oro ir atstumo. Oro reikia įkvėpti, atstumo reikia, kad visas malonumas būtų padalintas į dalis, nes jai gautum viską iš karto būtum nusivylęs. Ką jūs renkatės, ar vištą šiandien ar vištą ir 2,4 procento po metų. Man šita apipisinėjimo nesąmonė nesuvokiama, bet jinai valdo visą kitą. Gal atsukime europai šiek tiek blogo oro iš amerikonų harpo ar kitų orą reguliuojančių ūstanofkių kurių tikroji galia būti per daug sūdėtingomis kad kažkas jas valdantis galėtų suprasti kam jos skirtos, kai ekranuose tik skaičiukai, bet jai bandai ieškoti kordinačių sistemos būtinai ją randi. Kai man plyšta stogas mano kordinačių sistema aiški Aš kuris gali padaryti skirtumą (minuso ženklas) ir išprotėjusių dalelių šokis aplinkui. Aš uždarytas atome, kurį saugo kiti atomai, ištisos jų armijos, jai pradedi šnekėti kad męs išprotėję visi kaip susitarę tau nepritaria ir liepia gerti vaistus. Kokia turėtų būti blaiviojo proto sujudimo pasekmės? Beprotybę pakeistų kita beprotybė, nes tiesingasis variantas tik veidrodis kuris rodo jam ką tu jam duodi prieš akis apžiūrėti. Kiekvienas turi galėti su veidrodžiu elgtis kaip tinkamas, pas mus atvirkščiai, krūvos taisyklių ir net aiški veidrodžio geriausio panaudojimo sritis, pažiūrėti kas darosi už nugaros kai judi greitai į tikslą, kai jauti malonumą. Bet veidą rodo ir vanduo. O vanduo nėra pinigai tik todėl, kad jis ne tik rodo veidą (kartais), bet ir yra visa ko esminis mūsų civilizacijos variklis, kuris fantastiniuose romanuose jau brangus visur, o pas mus kol kas yra trys jo pirkimo būdai, brangiai parduotuvėje, pigiai namie, ir nemokamai lauke. Visas šis tekstas tikrai niekur neveda, jo vienintelis tikslas, pabandyti aprašyti labai staigų minties šuolį, su visais jo vingiais. Tegyvuoja viskas, nes visko reikia, kad galėtum atvaizduoti viską.

Leave a comment

Your email address will not be published. Required fields are marked *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

2 thoughts on “Ir viskas lekia praeitin”

Mastodon