Laikas tampa kažkoks sukietėjęs ir pjaustomas kaip sūris, staiga visi trys mėnesiai stovi šalia ir laukia kada aš pasakysiu Dar! Duokit dar! Daugiau muzikos, daugiau teksto, daugiau vaizdų, daugiau animacinių serialų, daugiau lentelių, daugiau skaičių. Sąskaitoje 60 keli litai ir kas, vandens ir bulvių dar yra namie. Aš persunktas konsole ir ieškojimu kažko gero ir įdomaus. Gerai yra tai kas sustabdo žvilgsnį ir priverčia pasakyti Ach. Viskas vinguriuoja į begalybę ir vis primena tavo ribotumą, nors yra jau rasti graliai, ir ne vienas ir ne du, tik dažniausiai jie uždrausti. Medituoju idėjas, bet kas iš to, jos kaip parazitai apsigyvena galvoje. Tikslas padėti kitiems ir sukurti komandą. Smogiamąjį būrį nugalėti apgaulei ir melui, kuris aplinkui. Mus apgavo, jau seniai seniai, bet dauguma vis dar tiki, popieriuko galia nupirkti laimę. Net patys popieriukai jau tampa skaičiais ekrane. Viskas skaitmenizuojama, tik gaila skaitmeninė laimė dar neatrasta (nors realiai jis jau yra, kaip tiesioginis smegenų malonumo centro dirginimas elektra, bet jis per daug priprantamas ir pavojingas), nors paieškose dalyvauja šimtai milijonų. Kuriant ją, viskas darosi labiau panašu į kažkokį sapną, kai mes pajungiami prie ekranų, o kažkas už mus atlieka fizinį darbą. Negali pabėgti nuo viską persmelkiančių tinklo bangų. Aš tikiu, kad košmarai kuriuos kartais matau tėra košmarai, ir to niekada nebus. Ruduo gražus. Gražūs žmonės aplinkui, vis daugiau besidarantys bebaimiai. Aš irgi kiekvieną dieną keldamasis nugaliu baimę, kad viskas staiga pradės lūžti ir trūkinėti per siūles, nors kažkur pasaulyje tai nuolat vyksta, bet męs laukiam, kada tai ateis pas mus, nors realiai jau seniai atėję. Mus valdo. Valdo be mūsų pačių sutikimo. Valdo, nes jau kažinkiek metų esame nelaisvi. Tvarka bus!, ne tvarkos nebus, tai amžinas tikslas sudėlioti viską pagal spalvas ir formas milžiniškame sandėlyje, tai bandymas apgalvoti visus būsimus įvykius ir įvesti jiems taisykles, kad nenutiktų nieko blogo (arba tokio kas prieštarauja kuriamai tvarkai). Bet dabar viskas vyksta kitaip. Mums teigia, kad trūksta energijos, nors saulė kiekvieną dieną nušviečia mus, nors vanduo teka, nors vėjas pučia. Mums teigia, kad nėra vaistų nuo vėžio, mums teigia, kad sąmonę praplečiantys dalykai yra blogai ir nelegalu. Viskas bus pagal tvarką, daiktai bus sužymėti ir gaminti kažkur toli. Viskas su kaina ir kodu, kuriame visada yra skaičiai 666, ir kas? Nieko. Liūdna žiūrėti kaip beveik visas pasaulis nugalėtas, kažkokių darinių, kurie siurbia iš mūsų energiją, dažnai beprasmiškam tikslui sukurti daugiau, kai reikėtų tik padalinti geriau. Aš vienas iš milijardų, begalinėje visatoje. Bet nesu vienas su savo idėjomis ir savo tikslu. Tik nerandu tų kurie kartu, gal jie atskris manęs pasiimti, gal net jau bandė tai daryti, bet išplėšti manęs iš šito voratinklio nesugebėjo. Mane laiko vaistai, be jų aš būčiau visiškai kitoks. Bet svarbiausia, aš jau beveik nieko nebijau.
Muzika:
Viską sudėsiu į dėžes…
Pastovumas, tai yra tai kas šitą pasaulį laiko vietoje, o žmogus nepastovumo, kūrybos dalelė, kuri nori viską perdaryti sau. Pasaulis jau apraizgytas laidais kuriais teka energija, kaip buvo galima ją tiesiog pasiūsti be laidų. Resursai beveik neriboti…tam kad primintų tau koksai esi ribotas ir religijos tam kad padėtų nugalėti baisų jausmą, kad esi dulkė ir išnyksi.
O išnyksim visi iš šitos egzistencijos, būsim perkelti kažkur kitur, arba užmigdyti kol laikas apsuks ratą.
Pasaulis nuostabus, jis suteikia galimybes, kurios neribotos bet kurią akimirką, tik męs matome tuos pančius ir iš jų laisvinamės, toks ir tikslas, sukurti kažką šiandienai…
4 thoughts on “Išrinktieji”
Pabudau po daugelio sapnų. Šiandien pas psichiatrę, bandysiu išsirašyti vaistų Svjn. Pats nebesuprantu ko noriu. Noriu tik to jausmo, kad pakyli ir skrendi mintimis, bet jis brangus ir pavojingas, reikia galvoti ar tikrai jo reikia, ar jis atneša kažką naudingo.
Buvau pas psichiatrę, išsirašiau lorafeno 25*2,5mg, tai kokią dieną patripinsiu ;]
Žygi, ruduo. Koks pasiutiškai gražus ruduo. Auksiniai lapai krinta. Saulė kartais paslapčiomis išlenda iš už debesų, lyg ir sakydama: “Dar ne ruduo, aš vis dar čia.” Kaip gražu pajūry rudenį. Kaip gražu kai gamtoje gali atpažinti savo buvusio pirmykščio gyvenimo atodūsius. Ir tu išliksi su tokiu suvokimu. Nes jeigu pasauliui tokio suvikimo nereikia, tai nereikia niekam ir tokio pasaulio …
Aš išliksiu, kabinsiuosi ir kovosiu. Ruduo tikrai nepaprastai gražus, ir primenantis tą amžiną ratą kuriuo mes sukam, ir kurios tik dvidešimt keli apsisukimai dar buvo. Viskas sukurta tam kad žaistum, aš ir žaidžiu, tik kartais per daug neatsargiai.
Lyrics to Radar :
I can’t turn my radar off
I can’t turn my radar off
Anyone, anything
I’ma put it in the box
Anyone, anything
I’ma put it in the box (x2)
I don’t wanna know what day of the week this is
Or who’s the weakest link
Or what these people think
I’m knee deep in beeps and clicks
When the radar blips, my experience lives
So I know how they fit and I know what to think
That’s retro rudeboy kitchen sink
That’s left wing, right wing, green or pink
Tweed or weed, it beeps and blinks
But if I could lose this radar
Bust loose from the news, the adman, and all this shit
Then maybe
When I see dude’s hair and shoes I wouldn’t assume that I knew them
Maybe
When I heard a tune then I’d listen without hearing all the reviews
And maybe
I could get to know me, get past the labels and do what I do
With that gram coke
You ain’t paying for the buzz, you coulda bought ten pills with that cash
You’re paying for a parking spot on the radar
Ever so edgy, so flash
Like a pop star chilling with gangsters in a posh frock
Or with a supermodel, wearing fat gold chains and her cool kicks
Plus if it’s a vital hit
Every box ticked
Built with a radar toolkit
Oh, who’s this?
I like this artist ’cause he wears glasses
Tick tock, backpack flash on my screen
“Muslim Skateboarding Marxist”
When you hear The Beatles or Bob Dylan
Can you forget the status and properly listen?
Can I ever get past the packaging?
Parasite soundbye type blurbalism
Color my vision
With your new era cap
Leather avirex and brrap brrap
You’re clear on my radar
With your skinny fit jeans
Pointy shoes and key chains
You’re clear on my radar
With your chinos
Rosy cheeks and pink pinstripe shirt
You’re clear on my radar
Don’t know you for shit
But I know all of it
Know the coordinates instead
Don’t know you for shit
But I know all of it
Know the coordinates instead
Just by the color of your skin
My radar says what box you’re in
So I’ll keep you in that
And do you say safe?
Nice one
Cool
Or fabulous
‘Cause I say (x2)
Fuck that
I’m swimming in the trivia
Wrapped in maps and plastic
New categories and classics
And when I look in the mirror
I just see the labels
Eyes like radars flashing
And when I look in the mirror
I just see the labels (x2)
Eyes stay dead and flashing