Jai nebūtų klaidos.

Tikriausia būtų tuščia ir neįdomu. Klaidos galimybė daro viską įdomiau ir aštriau. Nuolatinis kitimas palaiko. Kitimas man patinka.
Dvi dienas negėriau vaistų ir vakarais šokau, vėl pradėjo atsivėrinėti vaistų užkaišiotos sielos skylės ir pro jas veržtis kažkas ką trumpai galima apibūdinti žodžiu “prasmė”.
Prasmė susimaišiusi su melu ir apgaule. Reikia mokėti ją filtruoti, nes kitaip ją visą sugers kaip kempinė mano tuštuma. Aš beveik visiškai ištuštinau savo vidų. Nebeturiu ten beveik nieko, tik ratukus kurie suka mane (ačiū Dievui Tabletėse).

Buvau klube “Pacha” paklausyti Rex the Dog. Klube labai labai daug kiaunių. Aš neatremčiau daugelio iš jų žvilgsnio, vienas nebūčiau iškentęs ilgai, bet buvau su draugais ir draugėm. šokau. Stebėjau aparatą ir galvojau apie šį keistą religijos virsmą iš tylios bažnyčios į brangų ir didžiulėm garso ir šviesos bangom pulsuojantį “klubą”. Su pagrindiniu šventiku 9reik šventę švęst) vardu Dj. Šį virsmą įgalina tik garso ir apšvietimo aparato atsiradimas, be jo nebūtų klubo. Šokantys bando atiduoti savo energiją arba šventikui arba tiesiai aparatui. Šiam klube man nepatiko apšvietėjo darbas, jis nemoka žaisti jam duotu aparatu, tiksliau sakant krūva aparato: judančiom galvom, blicais, blinderiais, led lubom ir t.t. Jis tiesiog viskuo mirksėjo ir šokinėjo, labai retai pataikydamas į ritmą, ar net į muzikinę nuotaiką. Apšvietėjo dirbti sunkiau nei Dj’um, bet retai kas tai žino ir retai atkreipia dėmesį į apšvietimo kokybę. Kažkada galvojau kiek gi aš pažįstu apšvietėjų: 6. Kaip tokiai retai “profesijai” tai tikrai daug. Ir manau, kad bet kuris iš jų šviečia daug geriau, nei žmogus kuris dirbo pacha klube. Kodėl apšvietėjo darbas sunkus? todėl kad jis visada dirba realiu laiku, jis nežino kada keisis muzika, kada bus pakilimas, nusileidimas ir turi į visą tai spėti sureaguoti praktiškai dar prieš viskam atsitinkant (turėti 6 jausmą muzikos kitimui). Ar kam nors tai įdomu? Manau nelabai.

Buteliukas mineralinio 7lt. Įėjimas 35lt. Ši bažnyčia brangi.

Po to nusigavom į nediduką klubą Opium. Ten irgi žmonės šoka. Pagalvojus didelis biznis tas žmonių noras pašokti.

Kitą dieną vakare šokau pas draugą namuose. Dar kartą perklausiau Knife Deep Cuts albumą. Kai kas nuostabu iš pagrindų.

Norėčiau knygos kuri aprašytų kaip keliauti po paralelinius pasaulius. Per praeitus metus aš apkeliavau krūvą. Draugas sakė kad jis irgi keliauja.

Sunku susitaikyti su klaida. leisti jai egzistuoti šalia ir nepykti kad ji kartais paima beveik viską.

Keliauji kai: dirbi, kuri, atidarai šliuzus ir geri nefiltruotą prasmę.

O dabar miegas ir ramuma ir ramuma ir ramu ir ra viskas suyra ir palieka mirksintis kursorius ekrane.