Išgėrus vakar Xanax’o http://en.wikipedia.org/wiki/Alprazolam viskas atsistatė į vietas, nerimo liko daug mažiau. Darbas pasirodė labai paprastas. Gaila tik kad šiandien viską nurinkti galiu tik antrą valandą. Vakar vėl atsisakiau jointo, draugai paplojo, išgėriau šiek tiek viskio su kola (reikėtų atsisakyti ir alkoholio). Šiandien daug geresnė diena nei vakar. Tikiu vėl kad viskas bus gerai ir aš sukaupsiu jėgų atsisakyti alkoholio ir marichuanos. Vėl norisi kažką veikti ir negulėti lovoje (kas yra labai gerai).
Vakar važiuodamas pas mama pamačiau užupyje besideginantį pusamžį vyrą, kuriam buvo nei motais, kad visas sustojimas jį mato, norėčiau ir aš išmokti būti ant tiek dėjęs ant kitų žvilgsnių.
Aš norėčiau:
- Būti švarus bent metus (tam reikės koreguoti su kokias žmonėm leidžiu laiką)
- Vėl pradėti skaityti (dabar negaliu sukaupti dėmesio), gal Kindle nusipirkti
- Išmokti HTML ir CSS
- Kiekvieną dieną padaryti bent po vieną nuotrauką (kai pakeisiu mobilų tikriausiai to nesigaus kol neįsigysiu fotoaparato)
- Pasikeisti mobilų į Nokia 100 (turiu dabar N95, bet jinai su nulūžusiu garsinimo mygtuku ir kartais žmonės man negali prisiskambinti, šiaip labai faina turėti prietaisą, kuris kažkada buvo geriausias, bet vieninteles protingas funkcijas kurias naudoju tai fotoaparatas ir kartais paskaitau lovoje internetą)
- Susitvarkyti šitą blogą
- Pradėti bėgioti ir važinėti dviračiu, kad numesti svorio.
- Atsisakyti limonadų ir šokoladukų
2 thoughts on “Jau geriau”
Keistas noras būti populiariu, dabar kai sukurtos dalinimosi informacija sistemos viskas atrodo paprasta, tik liūdna kai negauni laikų. Turi konkuruoti beveik su visu pasauliu dėl dėmesio. Kartais man keistas tas noras būti žymiu. Aš norėčiau būti savimi, tik kol kas aš buvau paskanintas narkotikais ir alkoholiu, naikinau save. Kai mūsų tiek daug, neaišku ko imtis, visur milžiniška konkurencija. Aš bandysiu rašyti apie blaivėjimo kelią ir pradėjimo tikėti. Kiek daug visko aš turiu išmokti iš naujo. Džiaugiuosi, kad galiu rašyti. Džiaugiuosi kad turiu šeimą. Džiaugiuosi kad šiandien man pasaulis nebaisus, džiaugiuosi kad esu paprastas vienas iš milijardų, bet turiu daugiau nei man reikia. Džiaugiuosi, kad Dievas man vis padeda. Daugelis netiki į Dievą, aš tikiu. Tikiu kad yra Visagalis ir mano gyvenimas mažiau nei mirksnis jam, bet jis leidžia man pačiam paragauti savo kurtų vaisių ir rinktis kiekvieną dieną ir netgi pasirinkti išeiti iš čia. Čia vyksta atranka į sekantį etapą. Kai man sustiprėja liga, aš jaučiu kiek daug visko gali mūsų smegenys, kokie nenusakomi minčių greičiai ir kiekiai yra įmanomi ir kaip laikas gali tapti beprasmis.
Nokia 100 visai smagus aparatas 🙂