Kai diena prasideda sunkiai 4


Dabar man palaikyti skiriamas keturių vaistų kokteilis: dieną du kartus Hipokin 100mg kartu su Parkopan, vakare olanzepino 10mg ir kas savaitė Cisordinol depot injekcija. Asmeniškai aš netikiu vaistais, nes jie vistiek negelbėja manęs nuo ligos pasunkėjimo epizodų. Net daktarei kuri mane gydo buvo keista, kad liga pasunkėja net geriant vaistus ir leidžiantis injekcijas.

Miegas 10/10
Nuotaika 7/10
Liga 0/10

Klausau muziką ir galvoju apie bereikalingumo ir mirties kultūrą. Gi kažkas yra negerai jai aš nenoriu sulaukti senatvės, nenoriu net 33 sulaukti. Vis tie keisti stilizuoti bandymai nusižudyti kai paaštrėja liga. Likau gyvas per plauką. Kažkas negerai. Kažką reikia keisti savo aplinkos suvokime. Reikia išmokti gyventi dėl kitų, nes dėl savęs gyventi aš nerandu priežasčių (nebent panirti visiškai į ligą, bet patekčiau į ligoninę ir mane atstatytų į normalų būvį). Ką aš galiu padaryti kitiems? Donoro kortelę turiu. Tai kai nyksiu, paliksiu kažką kitiems. Galiu būti bandomasis triušis. Tik kur juo įsidarbinti.

Pumpuoja muzika energiją, aš noriu vėl išmokti skaityti knygas. Aš norėčiau mokėti aprašyti ligos epizodus, bet tam trūksta žodžių, tai patirtys už įkalbinimo ribų. Tiksliausiai gal tai galima apibūdinti taip: pasijunti lyg teatre, lyg scenoje ir jau berods matai visa ko užkulisius ir aptarnaujantį personalą ir žinoma tu pagrindinė renginio žvaigždė kuri gali viską pakeisti. Bet koks tavo atliekamas beprotiškas veiksmas turi labai gilią prasmę, tu gi kovotojas už tiesą ir gėrį. Visas pasaulis susilieja į vieną ir draugišką ir priešišką vienetą, atskiri žmonės nebėra atskiri, jie tiesiog sistemos agentai, net tavo motina nebėra tavo motina. Pradeda jaustis užliejančios tai baimės ir panikos tai ekstazės bangos. Viskas tampa labai svarbu. Tampi pusdieviu, kurį bet kada gali paaukoti. Tu žinai kad viskas filmuojama ir fiksuojama, net tavo paties mintys. Atsukant atgal epizodus kuriuose buvau dažnai ir lieka kažkas neaišku ir kažkas už suvokimo ribų.

Aš kaip ir tu, neturiu nuosavų namų
Nešiosiu kaltę kartu, liksim tiktai du.
Pasaulyje kuriame nėra kaltų tik tai mudu.
Aš turiu patirtį būti svarbiu
turiu patirtį būti vieninteliu tikru
turiu patirtį tapti pusiau Dievu
tik visa tai netiesa, visa tai kartu
burnoje nelieka žodžių tik alsavimas
netikiu pranašystėmis, kad viskas bus
kurta iš naujo, tai tik atspindžiai idealumo
viskas virpa ir yra netikslu tiktai tikslas
nušauti savo priešą kuris trukdo būti žmogumi
tik kaip darosi keista kai supranti kad tas priešas
tai tu
nenoriu būti atviru, bet aš kurtas tam kad kažką pakeisčiau
gal pakeisčiau savo paties genus ir suvokimą kas tai yra tu
Ar mes vis dar kartu?
Ar Dievas vis dar suka amžiną ratą dangumi?
Ar užtenka dar maisto, ar vanduo dar švarus?
Ar bus dar kartas ar bus dar pasaulinių karų?
Ar tas karas kuriame męs eiliniai vyksta ir šiandien?
Koks mano tikslas? Kokia mano užduotis?
Kur mano vadovas? Kur instrukcija kaip būti geru?
Kur vadovas kaip išnykti be skausmo, nepažeidžiant kitų?
Kada ateis diena kurioje mane pakeis kitu?
Kur tie valdovai kuriuos mačiau taisant mano schemą?
Kur atsakingi? Kur vadai? Kur magai? Kur vairuotojai?
Kur kolegos? Kur buvę draugai? Kur tie kurie nenorėjo būti kartu?

Aš tikiu kad išsiveršiu, ar vienas ar kartu.

 

 


Leave a comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

4 thoughts on “Kai diena prasideda sunkiai

  • Sistem metsiS Post author

    Nieko nelieka tik pasakyti, kad kai visko per daug, nebegali pasirinkti.
    Nebežinau ką daryti, noriu tik suprasti viso šito žaidimo tikslą, arba tiesiog parūkyti cigaretę. Pamedituoti mirtį, atiduoti dalelę laiko niekam. Aš nereikalinga žemės dulkė, sistemoje kuri prarijo ir dabar vemia save.

  • Sistem metsiS Post author

    Rytas buvo niekingai panašus į kitus, keltis nenorėjau, tik noras myžti pakėlė mane iš lovos, nenorėjau jungti kompo, nes taip ar taip žinojau kad ten kažko tikrai gero nerasiu, nors gal, gal šiandien ta diena. Paskambinau mamai, ji sode su broliu, pašnekėjau, lyg ir viskas tvarkoje tik kažkas spaudžia širdį, norėtųsi atlikti kažką svarbaus, o pats supranti, kad esi reikalingas tik šeimai. Išgėriau vaistą. Įsijungiau internetinę radiją. Pbb vėl padavinėjo gerą muziką. Aš tik norėjau kažkokio draugo ar draugės šalia, net futurama žiūrėjosi sunkiai. Reikia imti skaityti knygą. Faktas, kad pats turi susirasti savo tikslą. Mano tikslas kol kas laukti, išeiti iš čia kol kas man neleista. Sulaukti griūties. Kiek aš jau savo paties griūčių pergyvenau net nežinau, po kelias ir daugiau į metus. Aš stiprus, vis dar atsigaunu ir tikiu, kad pasveiksiu. Kiekvienas kartas unikalus ir tuo pačiu panašus į kitus. Turiu pinigų ir beveik nebežinau kur juos dėti. Man trūksta tik aštrumo, to jausmo, kad jau vaikštai paribiais, bet jis tik kartu su liga. Norėčiau sėsti į mašiną ir išvažiuoti kažkur toli. Norėčiau, kad atvežtų kokį nors kompiuterį taisyti. Norėčiau vėl atrasti tą dingusią knygą.

  • ca

    jei aš skaitausi draugu, kai jo reikia, kviesk, nu
    aš pati savaime biški nenoriu lįst, kai pas tave šeima bute, nu