Kai lauke vasara

Norėčiau eiti iš namų, pas kažką, kažkur toliau, kai nueičiau ten, vėl norėčiau kažkur eiti ir taip amžinai. Reikia labiau save kontroliuoti, praktiškai vis žadu sau keistis, bet paaiškėja, kad keistis labai sunku. Lengva miegoti ir sapnuoti, bet būti sapnų valdovu jau sunku. Pas mane dabar naršyklėje atidaryta apie 50 puslapių, visi laukia mano dėmesio, o aš šokinėju nuo vieno prie kito. Nemoku susikaupti ties vienu. Nemoku organizuoti savo ateities. Bijau pasikeitimų, bijau ateities. Jei būčiau vienas, tai tikriausiai susigerčiau į save, dabar dar likę kažkokių saitų su aplinkiniu pasauliu. Nežinau ko noriu, gal tik bandau svajoti, man nejauku čia Lietuvoje. Šėtonas valdo mūsų sistemą, ir taip jau  gana ilgą laiko tarpą. Aš dar kažkiek tikiu, kad pamatysiu šitos sistemos pabaigą. Viskas turi turėti pabaigą, ir žmogus labai mėgsta apie tai galvoti ir iš to daryti pinigus. Aš paliktas be savo komandos, aš paliktas su atsitiktiniais keleiviais šiame kosminiame laive iš kurio negalima pabėgti. Taip norėčiau patikėti, kad svarbi tik atkarpa tarp gimimo ir mirimo, bet jutau tuos milžiniškos energijos srautus ir laiko beprasmybę, kai viską gali sutalpinti į laiką tarp miego. Miegas atstato atgal į vietas, neleidžia visiškai išprotėti. Gerai kad galima pasidalinti savo jutimusi, nors ir nėra jokio atsakymo, vistiek kažkoks energijos formatavimas, dažniausiai beprasmis. Dar yra ko laukti, dar yra ko tikėtis ir tai ne naujas telefonas ar mašina.

Net baisu pagalvoti kiek aš daug darau ne taip kaip reikėtų. Jaučiuosi vienišas, noriu surasti sau komandą arba draugę, bet jau tikriausiai per vėlu. Globalus beprotnamis su iš satelitų transliuojamais gėjų kanalais kuriuos net nejauku žiūrėti. Apsibrėžti mažiuką ratuką ir nekišti nosies niekur lauk, sau ramiai paišyti putką arba drožinėti bybį ir absoliučiai nesijaudinti dėl to kas vyksta…

Leave a comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

2 thoughts on “Kai lauke vasara”