Ši diena bus tokia kaip kitos dienos (bet visi veiksmai bus atlikti naujai). Vakar fainai pasivaikščiojau su ausinėmis, tik muzika iš dubstepo paketo buvo nekokia, kaip keista kiek daug vidutiniškos muzikos.
Niekas nieko, visi kartu viską. Eksperimento dalyvis. Ryt į sodą. Mašinai reikia technikinės, man reikia valios prisėsti ir žaisti kaip moka Dmnts. Aš pavargęs nuo nieko neveikimo, pavargęs nuo kiekvienos dienos. Keltis reikia vis anksčiau. Nebetikiu pasaulio pabaiga, atrodo viskas ir toliau suksis beprotiška karusele.
Liga 0/10 nuotaika 6/10 miegas 10/10
Turi būti beprotis. Nesuprantu kodėl pjausto medžius ant gedimino kalno, nesuprantu kodėl žmogus prisikuria sau problemų. Nesuprantu kodėl visi dirba už popieriukus, tie kas turi daug popieriukų dirba iš malonumo. Pasitikrinau loterijos bilietus, kaip visada nieko, nors perku tai kaip svajonių garantą. Gal man, kai pakels pensiją, reiktų išsikelti gyventi kur nors kitur kur pigu, nors tikriausiai išprotėčiau nuo didelių miestų. Vienatvė dabar viena didžiausių prabangų. Aparatas sensta, senstu ir aš, labai bijau ateities, bijau kad išmes iš darbo. Reiktų išmokti dar kažkokio amato, kad ir sukti sušius. Kompas ėda laiką, kompas kaip idealus narkotikas. Gal kas ką įdomaus surado ir pasharino? Gal kažkas kažką parašė, nusifotografavo, rado patinkančios muzikos, gal kažkas kažką.
Diena bus vėl šilta, gal kažkas kažkur parašys eilėraštį, kažkas verks bet daug daugiau juoksis. Pasaulis tai pats keisčiausias juokas, kai nesupranti iš kur kiti geresni už tave pagal popieriukų matą. Norėčiau išplaukti į kitas planetas, norėčiau ir čia būti tikras ir tikėti. Daug kas tiki kad šie metai paskutiniai, aš nebe, nors kažkur giliai širdyje tai kirba, taip norėtųsi visiems kartu pasibaigti ir dingti lyg dūmas ore. Žmogaus tikėjimas pabaiga beveik pamatinis, vakar žiūrėjau į besipisančius vabaliukus kurie lakstė gatve visai šalia mašinų, visai šalia mirties, gal ir męs kaip per kokį siaubo filmą pateksim kur važinėja ir gyvena galingesni už mus ir jie mus tiesiog sunaikins, nors galvojimas apie galą pats beprasmiškiausias, jis vis tiek anksčiau ar vėliau ateis ar tu galvosi ar ne. Geriau paskaityti kokį anekdotą, geriau pasijuokti su draugais, geriau išgerti arbatos, geriau eiti pasivaikščioti. Geriau…
4 thoughts on “Kaip Diena iš Dienos”
Visur daiktai ir daikčiukai, visada kažko nori, nebent sėdi su draugu ir kartu spoksai į ekraną, noras pagrindinis sistemos variklis. Žvaigždės tarp mūsų. Nusisuk nuo nepažįstamo. Netikėk kad galima išsiveržti ir būk čia. Sustok ir apsidairyk viskas puiku, tik aukštose lentynose sudėti daikčiukai ir jutimaisi sunkiai pasiekiami. Ko reikia? Draugo ir alaus, draugo ir pavasario, pavasario ir saulės, saulės ir debesų kurie visada panašūs bet ir skirtingi, miriadai dalelių šokančių šokius ir aš valdantis savo veiksmus, bet nesusimąstantis kas ką reiškia. Ritualas. Norėčiau vėl sudalyvauti didelio garso rituale. Norėčiau kažko aštraus švelniai. Norėčiau dar vienos poros akių, norėčiau dar vienos rankos, norėčiau pažado kad viskas vyksta pagal planą ir keičiasi sistema į gerą.
Noriu tikėjimo žaidimu. Viskas aplinkui kad priprastum, paprasti narkotikai ir daugiau nieko, stengtis kad būtum geras, geras pats sau, nebaustum savęs tuo kas tau netinka. Norėčiau nustoti valgyti mėsą, nustoti rūkyti, nustoti skūstis ir juoktis kiekvieną dieną vis daugiau, kol mirčiau nuo juoko.
Užrašai pačiam sau, laikas pačiam sau. Jau nebėra ką suprasti, tėra tik kažkas ko galima dar išmokti. Haliucinacijos kai viršutinį realybės sluoksnį nuplėšia keisti daktarai, daug daug prisiminimų ir nostalgija kad šia dieną esu sveikas, nors taip norėčiau išsskristi, iškristi. Įdomu koks pasidarytum būdamas vienas, vienas su savo mintimis, vienas su savo problemomis, negali atsijungti nuo visuomenės, kažkas vistiek turi tave aptarnauti. Aptarnauti parduotuvėje kur vyksta tie mainai per kuriuos esi šiektiek apgaunamas parduotuvės. Negali visko mokėti, bet tenka sumokėti pilną kainą. Dievai dar nusileis arba iškils ir pakeis kažką, kas fundamentaliai blogai. Neturiu kuo skųstis, gyvenu tik dėl to kad palaiko šeima, vienas degraduočiau ir sau po lūpom murmečiau keistas maldas besiknisdamas šiukšlynuose, knisuosi ir dabar tik virtualiuose. Su meile.
Nesusilaikiau ir šiandien priguliau nusnūsti ir trijų valandų nėra, Vtks išvažiuoja į spa, aš nebežinau ar dar noriu kažkur eiti, norėčiau vėl turėti savo erdvę, kaip lengvai pripranti prie gero, kaip sunku atprasti. Akys pripranta prie grožio, industrinio miestų dizaino ir pilkų gatvių su spalvotais automobiliais. Kaip man atšvęsti dar vieną nuostabią tingulio dieną? Alaus nenoriu. Noriu kažko ramaus, bet ne filmo, noriu ženklo, kaip aš to anksčiau nesupratau, vėl noriu ženklo iš dievų ir demonų pasaulio, kad ir paprastučio ir trumpo, kaip sms žinutės. “Tiesa dingo kažkur anapus” Tiesa
Kada atsiranda pinigai, kodėl fermose kenčia gyvūnai, kodėl skirtingiems žmonėms patinka skirtinga muzika, kodėl tiek daug filmų mėgėjų, kodėl aš buvau pažymėtas Ligos ženklu, kodėl aš nebemoku būti arti kažkieno kito. Kodėl prausimosi ritualas toks svarbus, kodėl lyja lietus, kodėl męs naikinam ir teršiam… Kodėl baigėsi ant ėl, geriau eik dirbti ir prisijunk prie sistemos kurios tikslo nesupranti (arba tikslas siaubingas). Nesustabdomas progresas pirmyn paliekantis nesuspėjančius praeityje. Pasaulį sunaikinantį virusą galima sukurti su užrašų knygele. Kam męs kuriame naikinimo įrankius, kam mane nori maitinti lėtinančiais vaistais.