Kas bus?


Ką tik per PBB kalbėjo lietuviškai. Nebežinau kas mane galėtų šokiruoti, gal tai blogai? Kai viskas atrodo paprasta ir bet kas įmanoma. Miršta vienas iš keturių kietųjų diskų mano kompiuteryje, dar yra garantija. Realybė neturi garantijos, ji gali bet kada pakisti (arba bent taip atrodyti). Buvo pagavę policininkai: vasarinės padangos, priekinės lempos nedega, nėra dokumentų, lėkiau kaip nesveikas antakalnio gatve, ant priekinės keleivio sėdynės pistoletas (jau dabar skamba kaip pasaka) ir ką? Paleido. Darosi net neaiškiai pikta kai paleidžia. Mane domina ribinės būsenos, bent jau domino, dabar laukia ilgas nusiraminimo kelias. Detonatorius jau surastas, belieka susirasti taikinį (arba nurimti, nes gal taikinio nėra).

Kai pradedi galvoti per greitai visa galvoje esanti informacija sumetama į didelį katilą, viskas pradeda maišytis. Žiaurus porno maišosi su fantastinėm Warhammer 40K visatomis.

Atsigavau greitai. Kuo toliau tuo atsigaunu greičiau. Atmintis trūkinėja ir lieka baltų dėmių, sapnavau krūvas košmarų. Visa tai tik todėl, kad pasinaudojau detonatoriumi. Pirmą kartą galiu pasakyti, kad tikriausiai nebuvo verta. nors beveik nieko savo gyvenime nesigailiu.

Realybė raibuliuoja. Keistai kinta ir vėl atsistato į vietas. Kažkokie demonai kitoje pusėje laukia, slepiasi šešėliuose, šoka kartu su tavim.

Dingsta. Dingsta tai kas atrodė svarbu, bet kai dingsta supranti kad tai visiškai nesvarbu. Dingo krūva muzikos iš kompo. Ne pirmas kartas ir ne paskutinis. Galėtų ir visas kompas dingti, net tai nebūtų didelis praradimas. Praradimas būtų jai dingtų draugai ar artimieji. Technika beveik nesvarbi.

Leave a comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *