Aš pražiopsojau vieną šansą
Aš pasilikau ten kur sunku
nebeturiu jokio darbo
nebeturiu savo namų
gerai kad esi bent tu
pavargstu nuo tų pačių minčių
pavargstu nuo click garsų
turiu bilietą į skaistyklą
bet ir ten eiti nenoriu
mane palaiko čia tik tikėjimas pavasariu. Kad jis ateis ir aš turėsiu daugiau erdvės. Malonu eiti. Eiti link kažkokio tikslo, kartais tikslo nebelieka, lieka tik ėjimas. Vakarais sunku, neturiu kur pasislėpti nuo savo šeimos. Suprantu ką Kafka norėjo pasakyti savo metamorfoze, pats jaučiuosi jau beveik vabalu. Saulė šviečia beveik tiesiai į akis, ji žemai. Mama atnešė daug lankstinukų apie šizofreniją. Aš nenoriu sirgti. Aš norėčiau garbingai pasitraukti iš čia, bet niekas man nesuteiks šito šanso, aš vis tiek kažką įskaudinsiu, nuvilsiu. Turiu gerti vaistus, bent iki pavasario, gal galima būtų mane perkrauti ar palaikyti išjungtą? Visa aplink mane esanti informacija kažką šnibžda, bet aš niekaip negaliu make sense, o jai gaunasi kažką su kažkuo surišti tai dažniausiai būna grubi klaida. Aš nebenoriu pasakoti tai ką matau, ką jaučiu, ką galvoju, tai darosi per daug sunku ir nesigauna įprasminti viso to. Nesigauna net papasakoti kažkokių įvykių, ogi mačiau velniukus, mačiau sielas, mačiau mirusius žmones vaikštančius gatvėje, mačiau kažkokią prasmę ir viską siejančią giją, bet tada buvau šizofrenikas. Liga. Paprastas žodis. Gal aš sergu, nes nebegaliu paaiškinti savo atliktų veiksmų. Nes nebegaliu nieko paaiškinti?
1. Ramybės 2.Erdvės arba nuolatinio darbo, darbo nuo ryto iki vakaro. Bet kai pradedu dirbti kažkodėl tai nesigauna, pabėgu. Esu kaltas, esu kaltas, esu labai labai kaltas. išmeskite mane, nes aš sugedęs. Pirmą kartą mane išgelbėjo atsitiktinumas, kai vaikščiojau po šilo tiltu ant ledo ir įlūžau tikrai toli nuo kranto, kiek pamenu kojom į kažką atsirėmiau ir iššokau iš šalto vandens vėl ant ledo. Dabar bet koks pasakojimas man pasakoja dar vieną pasakojimą, o tas antras pasakojimas dar vieną ir t.t., jausmas lyg stovėčiau tarp dviejų veidrodžių ir žvelgčiau į begalo daug savo atspindžių. Aš noriu matyti kažką vieno. Kažkada aš turėjau viską, dabar beliko aparatas.
Bet aš būsiu stiprus ir sulauksiu pavasario, bet aš būsiu stiprus ir neleisiu blogom mintim manimi misti. Aš būsiu čia ir dabar, be projekcijų ir šešėlių.
2 thoughts on “Kas ir kur”
Turiu patarimą.Pasidalinsiu.Nors pati nemėgstu, kai kiti patarinėja, kai neprašau…
Jei ir sergi kokia lyga, tau nebūtina priimti jos taip, kaip priima kiti…Su išgąsčiu, su begaliniu rūpestingumu(dažnai perdėtu).Susidraugauk su ja, juk nuo jos nemirsi,tad jei ji čia -tavyje, tegul pabūna, kol dar išeis…Jei matai velniukus, matyk.Jei matai mirusiuosiu, matyk ir juos.Suprask, tu turi juos matyti, nes sergi.Jei nuraminsi save, nurims ir aplinkiniai.Gali sirgti ir daryti tai kas patinka.Galbūt ne viska, bet dauguma, tubūt.Nereikia pykti, niekas nekaltas kokie mes esame, tik mes patys.
Jei bus jėgu, pasistenk surasti lygos šaltinį ir pagalvoti, kaip tai yra gydoma ir su vaistais ir be jų…:)
Turiu savo teorija šia tema.
Visi mes sergame kuo nors, tik ne vienodai stipriai… 😉
Gyvenimas yra gražus.Tavo reikalas matai tai ar ne 🙂
ikis
Ačiū, susidraugauti bandau jau seniai, pradžioje ji man net labai patiko, nes suteikdavo naujų aštrių patirčių. Gyvenimas tikrai gražus…