Kol pasitiki tol realybė reali

Vakar pradėjau savęs klausinėti ar tikrai viskas, kas man aplinkui yra, yra taip kaip man atrodo. Kodėl gi abrikosas kurį aš valgau ne genetiškai modifikuotas, niekas gi netikrino ;] Žaidžiau žaidimą kuriame gali interpretuoti taisykles, man tokie žaidimai patinka, tokia gi ir realybė (munchkin). Ant kompo pagaminau keistą glitchą, kad karts nuo karto sudreba ekranas, neaišku tiksliai kodėl, berods problema ne laiduose, lygtai susijusi su ff6 ir 7. Vėl randu daug daug geros muzikos. Atsikeliu anksti nors nuėjau gulti tik pusę keturių. Darau tai ko neturėčiau daryti bet tai man kažką duoda, ko aš žodžiais apibūdinti negaliu, gal trumpai tariant padaro mano gyvenimą labiau panašų į žaidimą ir šiek tiek aštresnį. Randu daug daug visokio keisto šudo, kuris negali būti atmatytas (cannot be unseen). 4chan tikrai gera vieta be reikalo stumti laiką su žostkybėm.

Kur viskas juda? Kuo globalesnė problema ir kuo didesnė, tuo paprastesnis ir geresnis sprendimas gali būti randamas tuojau pat. Daug badaujančių? Atsisakom armijos. Nėra darbo vietų? Palengvinam sąlygas verslui. Korumpuoti policininkai? Skiriam didelę premiją tiems kas juos įskundžia. Bet vat išspręsti problemą dėl drebančio ekrano, arba nesikuriančios mašinos jau sunkiau reikia žinių ir patirties. Kaip keista viskas. Viskas padengta pasitikėjimu. Tu tiki kad kažkas įvykdys pažadą. Pažadas ant pinigų, net neaišku kieno, gal mūsų visų. Jei paskaitytum softo eulas tai suprastum, kad pažado nėra…

Muzika?

Vis norisi tikėti, kad kažkas turi tą galią, pajudinti pirštukus ir neliečiant tavęs tau kažką padaryti. Tam ir kompiuteriai ir mobilūs telefonai, pasitraukti nuo veiksmo, užsidaryti namuose, arba biure ir kovoti savo asmeninį karą, kurti savo asmeninę istoriją. Ėjimas į niekur tik todėl įdomus, kad nuolat sužinom kažką naujo. Mus maitina nauja informacija.

Lūžis? Jau greitai, kada dings pasitikėjimas ir jo negalima bus atstatyti popieriukais ir skaičiukais.

Prekiauk indeksais uždirbk skaičiukus.

Atlik veiksmus kurie kažkuo susiję su problema ir pažiūrėk gal problema išsisprendė.

Reikia priešų aiškių ant jų nupaišytų taikinių, atlyginimo už jų sunaikinimą. Kaip jau seniai nėra aiškių priešų. Oficialiai negalima griežtai ir aiškiai apibūdinti priešų, nebent juos pavadinsi teroristais.

Norėčiau: žaisti įdomius žaidimus. Nenorėčiau: kažko per daug norėti.

 

Leave a comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Komentarų tikrinimas įjungtas. Po kiek laiko jūsų komentarai bus apublikuoti.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.