Vakar. Katedros aikštė. Žmonės suvaryti šviesom kad jų atrodytų daugiau, man net atrodo kad jie statistai. Garsas nuostabus, nei per daug nei per mažai, visoje aikštėje. Šviesos praktiškai statinės, trys lazeriai. Renginys tai televizinis bobutėm, bet jos jau irgi nelabai ką suvokia, aš neleisčiau sau būdamas organizatoriumi sau kviesti ant scenos grupa ŽertvaAntSmūgio. Nors gal, ne man gi spręsti. Dainavo berods gyvai, visa kita fonuškė, chorai labai gerai įgarsinti. Per minėjimą kas nutiko kiekvienais metais tik geri dalykai, nei Pakso apkaltos nei šiaip kažko…
Sušalau nes be šansų išbūti vienam iki galo, mačiau tik vieną jaunimą gurkšnojantį degę. Kišenėje turėjau žaibų ir trenksmo, tik kad neteko panaudoti. Per teliką atrodo kad ten žmonių daugk. mane sujaudino tik Marijonas ir Samas ir žinoma tai uždaryk mane tėvyne savyje…
jei aš būčiau Dj’us būčiau surinkęs bet kokių žmonių kuriems sunku …ai tai gi gliukai, aš gi niekada to nepadarysiu, net liejasi klaviatūra kai akyse ašaros ir dreba lūpos. Tai efektas dviejų kakučių per peilius ir garso, vaikų, lazerių.
Tada 1993 metai kad matytumėte kad tv regresuoja:
Pas draugus žaidžiau pokerį šiek tiek, noriu išeiti, sakau All In, ir laimiu ;]
Jau susinormalizavau nors tam reikėjo injekcijos gal 40mg vaistų vienokių, dar vaistų kitokių.
Atsiprašau aš narkomanas.
Saulele motinėlė NESILEISK NESILEISK
Tavo vaikai vaikužėliai graudžiai verks, graudžiai verks
Nesustosiu aš ir padėkosiu net už tai net už tai
Kad tu mus išleidai čia, kur taip gražu ir čiulba paukščiai
“Ateis diena einu į plotą ir yra laikas kada išieinu” Turborenimacija, sena gera lietuvių grupa punk rocką ;]
Noriu nešioti daiktus iš vietos į vietą, rūšiuoti, nekvestionuoti, negalvoti, surobotėti ir save parduoti.
Galui senas geras bet tikrai juodas:
Vakar iš centro šalia ghetto vežiojau plytas į saulėtekį. Statom didžiają kinų sieną. Masonai…
Taigi prisiminiau tik kitą dieną kai raumenis skaudėjo:
Kaip geriausia krauti negyvus vaikus į vagonus?
Su šakėm nes galima po kelis iš karto. (taškas)
K
One thought on “Laisvės diena”
Monotonija mano galvoje apie tai ko nepasakau garsiai bet kai pradedu sakyti mane uzdaro pilyje, mama sake nebelankys manes, o man ir nereikia as gi katinas kuris vaiksto vienas bet keistai slapias buna nakcia, yra tiek daug aplinkui visko kas rezonuoja manyje. siandien as kazko noreciau bet net nezinau ko ir kur bus, negaliu pasirinkti ir eiti kazkur kur akys veda, oras nuostabus, bet as vis soku balandzio soki, as taip noreciau kazka sugriauti ir lengvai viska gauti bet turiu kovoti su situ savo noru nes man sunku…