Li(a)škas

Gerai pasikeisti, kažkas naujo kažkas gero. Savaitgalį su Jama ir W

važinėjau į kauną ir klaipėdą, tiesiog kad pažiūrėti kaip renginiai atrodo iš atlikėjų pusės. Rūkiau gandžą kaip kaminas ir kovojau su savo viduje slypinčiais demonais ir kaltėmis. Tikrai faina tokius dalykus pamatyti iš arti, pabūti jų dalimi, kažkokia nostalgija dėl to kas praeitį, dėl to ką palikau, dėl klaidų kurias padariau. Kiekvieną vakarą guldamasis į lovą noriu mirti ir taip jau seniai, nežinau ar man reikia pamatyti daugiau šito nuostabaus grožio kuris aplinkui, kuris šypsenose, veiduose, žodžiuose, kuris keičiasi ir eina į priekį, net nežinau ką vaikti su krūva pinigų kuriuos dabar gaunu, galiu nusipirkti alaus, galių įpūst galiu išgert, bet man iš tiesų trūksta to tikslo, kažko gyvo ką mylėčiau ir siekčiau, dėl ko virpėtų širdis, dėl ko drebėtų rankos. Vat kad ir dabar, šiandien, kai nėjau į darbą nes grįžau namo tik pusę penkių, taip norėčiau su kuo nors kaip kažkuriuo pamestu laiku išeiti pasivalkioti po miestą, po apleistų namų apsuptą mišką, išgerti alaus ir pasijuokti, nustoti bijoti, būti visiškai laisvu nuo darbo nuo poreikių, tiesiog viską daryti easy. Svarbu surasti savo viduje jėgų ir nepaleisti į lauką demonų piktų, padaryti gerus sprendimus arba tiesiog ne pačius blogiausius, pagaliau jaučiu kad aš jau senstu, matau visiškai kitą kartą, dar tais laikais kurie jau praėjo, atrodo tiek dauk visko pasikeitė, bet kažkas lieka užčiuopiamo jaunystėje kuri praeina, kai ją matai kituose. Man taip malonu klausyti nepažįstamų žmonių pokalbių ir juose bandyti kažką suprasti, sudėlioti akcentus.
Negaliu žodžiais apsakyti kaip viskas aplinkui gražu, pasiekiau tą stadiją, kai viskas džiugina, net konsolė prieš mane kurioje kalinėju savo žodžius ir tikiuosi kažkokio atsako, kaip atnešti žmonėms džiaugsmą? Pirmą kartą mačiau tai iš labai arti, dar kažką panašaus esu matęs per urvinį žmogų, bet Jama ir W tikrai nuostabūs, mačiau du koncertus ir jie visiškai skirtingi.
Ar esi kada jautūsiesi lyg pasaulio dirigentė? Aš esu, ir dabar toks, šiai akimirkai, paniręs į begalinius prisiminimų purslus. Juose nebegaliu įžiūrėti ženklų, tik ateityje.
Valgau kiaulių knysles. Aiškiai matai kad valgai kiaulės nosį, tai kažkaip keista, gali suskaičiuoti kiek kiaulyčių mirė kad būtų tiek nosių. Aplinkui esanti netvarka ir neteisybė vienintelis dalykas kuris palaiko visą sistemą kitaip butų tiesiog vėstanti vienalytė košė (gal tokioje mirsime kai teks perkrauti sistemą). Teisme matysi jaučiu daug nesamonių.
Ar aš norėčiau viską stebėti. Nea.
Aš norėčiau. Pinigų tiek kad nereikėtų jaudintis dėl ateinančių 5 metų.
Bet pinigai priverčia mokytis ir tobulėti, tas yra gerai.
Koksai čia lygis? Gerai čia ar blogai? Kokia perspektyva? Ar žiema bus graži? (TAIP)
Yra klausimų į kuriuos gali atsakyti tik tu, nesustok judėk į priekį ir tikėk kad dar bus tas laikas kada mes kiekvieną dieną būsim kartu.
Jei būtų pinigų, koncertus galima būtų padaryti visai iš kitos visatos. Ką žmonės mato, ką jie girdi, mono ar stereo?
Nepamirškime optimizavimo klausimų ir jų amžinumo. Aš bijojau pastarąsias dvi dienas kad esu robotas, mano jausmai ir veiksmai suprogramuoti, viskas iš anksto sulituota ir tai tik multikas mano procesoriuje.

Leave a comment

Your email address will not be published. Required fields are marked *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

One thought on “Li(a)škas”

Mastodon