Nuo 1984 nelabai kas pasikeitė, keičiasi dabar. Aš irgi keičiuosi, keitiesi ir tu. Norėčiau išvažiuoti kur nors į mišką su kokiu draugu. Atsigulti ant žolės ir į ją žiūrėti iš arti arti. Kai per daug žiūri į tam tikrus dalykus pradeda suktis galva, kai tik sandėlį susidėliojau aparatą su kuriuo galima pamatyti gliukus. Žmogus tiki, kad turi valdžios, bet ant kiek jisai pats prisirišęs prie savo valdžios, kad net negali išeiti iš čia. Visi žaidimai paprasti kai juos ilgai žaidi, bet jai vyksta kova lemia plonybės arba piniginės storis. Scena kaip karas prieš klausytojus, kaip jų spenelių sukinėjimas muzikiniais dažniais. Taip noriu būti naudingas. Naudingas kažkam, tikriausiai teks pasakoti istorijas, išmokti papasakoti jas, tiesiog be tikslo, tik tam kad jos jau būtų papasakotos. Apie žalią miestą, bijančią tautą, sujungimus tarpusavyje, žmones ir ateivius. —-Pauzė—- Keltis anksti iš ryto faina. Susitikti su naujais žmonėm irgi gerai.
Viskas tai kelionės per dienas, šešėlių mirgėjimas ir keistas ritmas ir triukšmai. Viskas tai kova su tinginyste ir noras būti arčiau tavęs, nustebinti tave keistomis spalvomis ir muzikos dermių gausa, šviežiu vilniaus alumi ir šilta naktimi. Kartais susideda viskas į maksimumą, daug garso daug šviesų muzika iš užpraeito dešimtmečio. Kartais viskas slepiasi sienų dėmėse ir pamesti ežere akiniai daugiau neišplauks į paviršių. Vanduo kuris gydo, ateitis kuri gąsdina savo nenuspėjamumu, karštis ir mirksinčios akys aplinkui besislepiančių robotukų. Žmonės kurie išleisti čia kad parodytų skruzdėlyno galią prieš visą planetą. Kova su pačiu savim dėl reikalingos vienkartinės kokybės, laukimas tų skaičių kuriuos pažymėjai kurdamas savo charakterį, jautimas aplink tūnančios begalybės ir nesibaigiančio netikslumo. Oras bus prisotintas pinigų triukšmo, ritmas lėtai vyniosis iš didelių kolonėlių, saulė leisis ir narkotikai veiks vis stipriau, kada gi pagaliau pamatysim kad esam ne kas kita o vienas kito atvaizdai kreivam laiko veidrodyje, kai atsivers klodai genuose užfiksuotos atminties ir skaniai gerkle nubėgs degtinė su stipriu alumi, kai būgnas vis greitės, kai tau niekas kelias savaites nepaskambins ir neparašys, kai liksi vienas nepažįstamam mieste, nes jis pasikeis per kelias akimirkas, kada surasi vietas kuriose nesi buvęs ir kurios apleistos ne mūsų vis mažiau, tū kurie nori pasikeisti galutinai ir išsiveržti iš amžino rato kuris mus įsukęs milžinišku greičiu, kada galėsi jausti rankų stipturumo begalybę ir ištestuoti ant minios didžiulės krūvos aparatų galią priversti juos klykti iš pasitenkinimo. Paimti mikrofoną į rankas ir atiduoti savo eilėraščius tylai, suplėšyti paprastą realybės rūbą, pamatyti šešėliuose besislepiančius velniukus ir juos pamilti, pamilti tuos kuriems berods nieko netrūksta, suprasti kad tik atsipalaidavimas nuo aplink tvyrančios beprotybės gali išlaisvinti nuo chaoso traukos, paprastumas sudėtingume. Amžinas amžinosios akies nemirksintis žvilgsnis iš dangaus, naktim suskylantis į tūkstančius begalybių ir primenantis mums mūsų baigtinumą kurio išmokstama taip langvai.
Aš paprastas ir tikras, tekstas ekrane suformuotas, šitas gėris jau parduotas, visa kas kita kreatyvo darbas, sunkiai tiksintis laikas ir pienių pūkai, smilgos lingavimas ir vėjo gūsiai, ėjimas tais pačiais keliais ir nebenoras būti vienu begalybės suvokime tamsoje šiltame vandenyje, plaukimas pas tave į nebūtį ir užmarštį, tik nereikia per daug galvoti, reikia kelias paprastas mintis išdėlioti, išgerti vakare vaistų (nors aš netikiu) daugiau niekada nebepjaustysiu savo vidaus smulkiais pjūviais, aš esu toks koks esu, ir laukiu savo asmeninių ekstazių ir kritimo į bedugnes, aš mėgstu aštriai mėgstu ir lengvai, bet negaliu rūkyti to nes bus blogai. Negaliu nežaisti, turiu pripažinti kad mėgstu dugną nes jame matosi daugiau ir aiškiau (stringai jungiantys beprotišką pasaulį su mano vidumi) ieškojimas atsakymo į tuos klausimus kuriais reikia tikėti. TIKĖTI kad viskas nesibaigs kai tu baigsiesi. Kažkas gi vėl kažkada užkraus batareikes. Kažkas duos šansą dar kaip davė dabar ir viskas aplink rėkia kad visko tikslas tai nepakartojamas grožis, besivystančios sistemos kūryba, dangaus debesų gamyba,
5 thoughts on “Muzika taškas”
Kažkas ką noriu papasakoti visiškai nesiriša su niekuo ką aš noriu matyti nei su tuo kad aš rašydamas meldžiuosi demonams kurie glūdi ten giliai nes nenoriu klaviatūros prisikalti prie sienos kad išreikšti savo mintis, nenoriu lipti ant scenos nors idėjų turiu labai daugk, kaip ir turi tu. Tik kažkokios kitokios srities, kažkodėl man tu neatrašai. Tai aš papostinsiu savo kažkokius senus failus ir senas mintis. Žmogau aš gyvas. Aš esu čia, man sunku kartais bet aš kenčiu, klausau muziką ir širstu apie tai ko daugiau sakyti nebegaliu, apie visą ritmą visą sustojimą visas reivo šviesas įgarsinimą ir apšvietimą. Pinigus. Biznį, nora turėti artimų žmonių, galėti pasedėti naktim parašyti teksto ir paklausyti gana garsiai muzikos. norėčiau kiekvieną vakarą būti ten kur groja muzika, net miegoti kaip groja, bet tyliau, norėti pamatyti ir pavaryti, kažką ko daugiau nereikia daryti, susigalvoti savo žaidimus, susikarpyti savo monopolį, iš draugų alkoholio merginų sekso noro būti saugiu ir šiaip noro kažką paslėpti kažkur dingti nepasakyti tiesos kuo ilgiau nepasakyti tiesos nes negali sakyti labas aš esu antros grupės psichinis invalidas, ir man kažkaip keista, aš norėčiau tik garbingai dirbti. garbingą darbą, kaip ir dirba tie kurie nurodinėja mums balsu arba raštu. NIEKAS NETURI NURODINĖTI per shiftą, keičiam kalbą ar viską paliekam lietuvių kalbai performencui ir gamtai tiksliam žodžiu ir nesikeičiančiam krantui saulėtekui ir laimei viskam kas čia liks kai mane pagaliau išjunksssss. Aš norėčiau pritivirtinti prie savo.
REIKIA
PRIPAŽINTI
KAD ESI
NESVARBUS
TAI ŠETONO EILĖS JOS SKAITOSI PIRMIAU NEI KITOS.
Ar tu mane gerbi?
Aš sustoju ir sakau kas mano galvoje aš tavęs bijau ir dažniausiai nenoriu problemų, aš ramus, aš visiškai išjungtas aš net nesu pastabus apie mane nerašo nei laikraščiai nei dienoraščiai, jai dar tokių būna ištiesų kai visi bėga lekia kažko ieško ir nesuranda TŪ,
Velniukų ir visiško ritmo guminių dinamikų ir litro kažkokio skyščio kad būtų geriau bobas papisti tada smagiau per šiknas jas pravaryti lovoje visiškai suvartyti, duoti pačiulpti kiaušinius ir baigti aplink TEN kur tu tikiesi girdėti, sustoti visiškai atgal gryžti ir apgalvoti kas gali būti jai daugiau niekada nesvajoti negalvoti atsijungti ir medituoti nieko daugiau daugiau nieko neįtakoti ir tikėti ir norėti sugryžti atgal pas tave ir tavo akis tavo krūtinę ir tavo gražius papukus, aš savo penį tau į būrną pats ranka įstatyčiau ir gana greitai pavaryčiau padaryčiau pora nuotrauku ir paprašyčiau kad nurytum, patikėk pati to norėtum ir su džiaugsmu darytum, nes aš turiu babkių aš galiu tau daugk ką pasiūlyti jai tau patinka seksas ir visą mėnesi daugiau gali nieko nedaryti tik po parduotuves vaikščioti ir su draugėm tarčialinti ir ritmą sugadinti. Live yrašą padaryti aš norėčiau tave nulaižyti, tavo šiknos skylutę patikrinti ir pravaryti, nepyk tai porno tekstas bet man nėra ką daugiau daryti aš atėjau čia nes čia pjausto dubstepo pjūklų gamyklos, aukšto dažnio garsekalbio apvijų kasečių guolių kondensatorių procesorių ir amperų ir visokių dalykų chuinia nerėgėta, prieik sustok ir viską palieski boso bangą pajuski ir jai .
Vainai netaisytai eilėraštį
http://youtu.be/qYklNX9ub4M
Kiek ŠITAM DUBSTEPUI METŲ?
1999
666666666666666666
kapok ir čaižyk. Pavaryk tekstą ant tokio gabalo, blembą reikėtų, viskas būtų gerai ir neprasidėtų nuotaikų pokyčiai ir kitos fignios, pasipisusiam būti man tikrai patinka.
Šaukinys tai sinuso banga, mano kokia nata?
Gal tu moki groti gitara?
blemba, Sistem. rašai kilometrais, bet visada susiskaito. iš šito viso cituoju ir sau įsirašau nedaug: “tik nereikia per daug galvoti”. nes taiklu čia