Aš tiesiog nebesuprantu kas vyksta, ir kiek sutapimų gali įvykti vienu metu…Bet niekas nebeišveda iš rikiuotės, kiekvieną kartą išeiti pas save vis sunkiau, reikia būt ir taikstytis su kitais. Ir negali virpėti mano lūpa, nes tai išduos, kad įtempimas beveik maksimalus, o gal tai net plyštanti styga. Viskas čia, viskas paduota iki maksimumo, laisvės net per daug ir tada gali išbandyti dalykus kurie tau tiesiog neturėtų būt skirti. Susivedi konsolę iki vienos vienintelės užduoties kuri tave domina ir bac, miršta motininė plokštė, po kelių valandų paskambina kad tėvas reanimacijoje, fukushima pribaigia balių ir 20mg olanzepino ir injekcija cisordinolio padeda neišprotėti. Kodėl būtent dabar? Kada tu esi išprotėjęs? Kada nebesiderini, su apšvietimu tai parodyčiau aiškiai ir tiksliai:
viskas tiesiog taip paprasta… kai viskas susirišę šizofrenijos gija. Aš čia, kitų kaip ir nėra ir nebus, nebent bandysi prisikviesti, viskas kaukėse, bet pasikeis sistema. Viskas bus kitaip, atseit gi mes paskutinė karta. Dar ne čia, sumesti skalbiniai ar aiškus tikslas bet neaiški jį sukelianti dvasia. Nebelieka nieko tik muzika (namie reguliuojamo garsumo)[keičiamo tūrio] kūrėjas nieko nebereiškia:
