Nepanaudotas bilietas į lietų

Traumų būna visokių, baisiausias pasidarai sau pats.
Tik aš niekur nenoriu bėgt, noriu būti ir plaukti ta banga ir jos transliuoti kuo daugiau į aplinką, prižiūrėti savo tašką platybėse, begalybėse, beprasmybėse. Kaip pats suvoki taip ir eina, taip ir traukia ateitis tave pas save, kažkur kur tu pamiršai, bet tau lėtai primena ir tempia likimo virvė – į tą piktesnį, aštresnį suvokimą.

Turėjau važiuoti Rygon, bet kažkaip nusprendžiau kad realiai nenoriu ten į liūtį ir net nelabai tam rūbų turiu. Pabandydamas pabėgti nuo savo minčių išsimiegojau turbūt geriausiai kiek pamenu, nors berods yra buvę tokių rezultatų.

Miegas vėl be sapnų – realybė įtempta bet netrūkinėjanti stipriai, kaip visada keisti garsai, glitchinantis telefonas, pilnai neklausantis kompas, planai pabėgti tolyn į nežinią nuo pačio savęs – į išprievartautą realybė simbolių, žodžių, sąvokų, namiokų, ženklų, kažkur sustoti, nustot norėt – nebent savo hobiui, nebent daugiau kitiems, vienas diskas peakina, bet taip ir turi būt, seni hdd neturi didelio random reado, o beveik toks gaunasi kai keli šimtai nori iš ten kažko, stebuklo vadinamo muzika, kuri ir dabar skamba iš soma fm ir ramina mane kartu su kvapia žvake, gesinančią assasinų dulkių smilkimo kvapą, taip godžiai kvėptą ir suprantamą savo beprotiškumu už kurio slypi moduliuota tuštuma supratimo, kad vidinis cenzorius baigia tave uždaryti kaleiman, kažkur bėgant tolyn per ištrintas nuotraukas, nebeklausomą muziką ir tą velnio galimybė nusiplėšti ir bandyt padaryt skirtumą.

Kažkada buvo tikėjimas, dabar jis virtęs realiai tai patvirtinančiais skaičiais, tik ne sąskaitose, kurios didžiąją laiko dalį tuščios, dar galima pajungti 7200rpm ar iš vis magiškų akmenų ale ssd, kurie paduotų dar greičiau. Gali updeitint iki begalybės, ir dėdės google, microsofte, amazone ir daug kur kitur nuėjo šituo keliu ir mano maža konkurencija iš savo namų vartotojui pasiekiamo našumo yra ašara, bet ta ašara keičia – užtektų to mano vieno gigabito viskam, jei protingai išnaudojant, kai gali prisiminti save ir su modemu renkančiu numerį nemokamą į VU ir sėdinti ant tų 56kbps, buvo laikai žydėjo miškai…

Ar malonu parašyti ant lapo ką galvoji ir išdėstyti tai taip kad neliktų nieko, jokio tikslo tik aprašymas plaukiančių minčių – lėta muzika, kažkur užgrojančios gitaros ir lėtas ritmas nešantis į vis įdomesnę ateitį. Klaviatūra mechaninė yra didžiulis džiaugsmas, kaip klavišai tame gan stipriai atmeta atgal ir tu matai pakintančią raidžių spalvą ir girdi tą garsų klik – simbolis pateiktas. Nereikia per kietai, bet ir ne per minkštai. Susireguliuoti savo gyvenimą, kad knopkes spaudyti su tokiu pačiu malonumu ir dar už babkes – bet ten aiškios taisyklės – man jos nepatinka, man patinka mano mažo kambario psiaudoanonimiškumas, vedantis gija į +- visur.

Sujungtas su likimu – savo, kito, šalies, kartos ir žinoma ženklų ir paklusimo, kartais tiesiog parklupdymo pačio siaubo beprotiškumo, kuris lekia šuorais, atsuka į tave satelitus ir palieka vieną prieš viską, be nei vienos draugiškos dalies.

O kad nelikti ten, reikia suprasti, suprasti nekreipt dėmesio ir nesišūgalint nuo mažmožių ir atkreipt dėmesį į pačio savo procesoriaus apkrovimą ir darbo temperatūrą – išnykimą vienos gijos ir papuolimą į daugel gijų vejančių viena kitą pinklias plius suvokimą apie beprasmybę savęs – tik dėl kitų, žaidžiant žaidimą gyvenimas.

Vaikiškumas likęs džiūgaujančiam prote, brandumas suvokiamam siaube, bet vis tiek šypsantis ir naudojant tą stebuklingą visiško artumo ir bendrumo burtą. Aš čia ir manęs reikia ne tik man pačiam, reikia tiems kurie net bijo, ar net negali užkalbint. Bėgančius per degančią žemę – we didnt start the fire it was always burning till the world was turning.

Palik mane vieną ramiai sau nurimti, kad ir su cheminių medžiagų pagalba, o tada žiedadulkėm supykt ir parašyti. Kad taip, taip viskas šou, karnavalas tik jau liūdnas, ir reikia jį skaidrint arba kaip tik maišyti kol pakils dumblas iš apačios, bet kuriuo atveju buy the ticket take the ride.

Kiekvienam savo, bet bendrumo daug, ir to nesuvokimo per nenorėjimą suvokti daugiau. Ačiū man užteks, vis tiek iš tripo negali parsinešt visko, o virvė rišanti su Gaja tvirta ir jos tvirtumo jau nebesinori bandyt.

w

Leave a comment

Your email address will not be published. Required fields are marked *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Mastodon