Norisi slėptis/

Pastarąsias dienas noriu slėptis kažkur giliai po antklode. Labai patiko Rammstein koncertas, šou vertas daug pinigų, kitą kartą bandysiu nusivesti mamą. Atsiranda po truputį darbų su scena, niekaip neprisėdu prie puslapių darymo, o reiktų. Gūžtoje buvo potvynis, nes nulūžus skalbimo mašinos filtrui palikau neužsuktą užšalusį vamzdį galvojau kad taip greitai neatšils, o atšilo, apliejau kaimynus ir pas patį namie pelkė apsigyveno. Gerai kad sugebu ramiai reaguoti į gyvenimo trikdžius, seniau taip nebūtų buvę. Labai gražu lauke. Gražu ir gera, jai dar būtų ne taip šalta. Tikiu kad išsiveršiu iš ligos rato, planuoju studijuoti geodeziją, nors dabar būtų įdomu ar atlaikyčiau stresą visų statybų kontroliavimo, o galų gale galiu gi ir atšvaitą nešioti ;]

Reikia vėl bandyti organizuoti tūsą, gal kovo mėnesį šilčiau bus ir kažkas pavyks, geriausias variantas būtų įkurti savo loftinį klubą. Norėčiau ten groti savo muzikos kolekciją.

Sniegas krenta, o mes vis kylam aukštyn
rėžiam erdvę troleibusų maršrutais
talonėliai pažymėti jau seniai
pavargstam apsimetinėti, kad viskas gerai
nors tai labai priklauso nuo požiūrio taško. Dabar kiekvieną kartą valgant mėsa man darosi nejauku, dėl tų kurie patyrė skausmą be reikalo. Žmogus tikriausiai pats keisčiausias parazitas, neorganizuotas, nežinantis ko nori. Daugumai tikriausiai užtektų žolės ir extazy karts nuo karto LSD. O tenka tenkintis alkoholiu ir pigiu seksu per kompiuterio ekraną. Dalyvauti politikoje turbūt pats keisčiausias darbas. Mano politika būtų keista, bobutės sunerimtų kad pats velnias ėmė valdyti lietuvą, aš norėčiau kad čia atvyktų daug turistų, tikrai daugk. Ko tam reikia? Pigaus alkoholio kurį turime, nebrangių kekšių, legaliu narkotikų ir kazino. Būtume žymūs visame pasaulyje, bet taip nebus, nes planas yra iš čia išvaryti kuo daugiau žmonių, kad vėliau perduoti valdymą kažkam kam reikia daug vandens ir seismiškai ir kitaip saugios vietos.  Man gaila mano draugų kurie dabar turi būti anglijoje nes lietuvoje jiems nėra vietos. Nėra vietos kuriančioms ir statančioms rankoms, kas yra tikrai keista. Nėra vadų milžinų, nors kiekvieną savo vadą laikau tokiu. Aš esu tik sraigtelis didelėje mašinoje, kurią taip ryškiai apšvietė kafka ir kiti kurie negalėjo atjungti savo mąstymo, o atjungti reikia. Negali galvoti apie tai kas per toli nuo tavęs, nes tai lyg žiūrėjimas į saulę, gali apakti ir matyti tiktai ją arba tamsą. Būti čia ir dabar. Tikėti kad Visagalis dar suteiks tau vieną dieną, tikėti loterija, laukti kol iškris laimingi skaičiai (man jau laimingų užteks, norėčiau juos su visu nušvitimu perduoti kažkam kitam), kai diena bus graži ir norėsi fotografuoti kiekvieną smulkmeną, rašyti eilėraščius skaityti knygą, žaisti žaidimus, plepėti su draugais. Viskas tėra tik iliuzija ir personaliai tau susuktas filmas iš kurio galima išsiveržti į užkulisius nors ten ir baugu ir tamsu. Išsiveržk iš savo kiauto. Išsivaduok. Palik tik šypseną savo galvoje ir nenumaldomą norą sužinoti daugiau ir išmokti žaisti daugiau žaidimų. Duokite prašau daugiau žaidimo instrukcijų man ir aš būsiu patenkintas vien skaitydamas jas. Gali save patenkinti net neliesdamas, tik reikia ilgai palaukti. Pasitenkinimas sapne dieviškas. Pasitenkinimas kartu kartais būna kartus, tam reikia prisijaukinti žmogų arba eiti all in negalvojant, aš kažkaip taip nemoku, bet tam alkoholis, tam muzika. Esam karaliai savo mažuose rūmuose, tik nežinom nei kaip juos išpuošti, nei kaip padidinti. Aš beveik kiekvieną dieną keliauju į tarpgalaktines keliones su magais (kerėtojais) nes taip sugalvojau, nes taip įdomiau. Pasidaryk ir tu savo gyvenimą įdomesnį, susigalvok mažus ritualus, ir apžaisk ką matai fantazija, ji tam ir duota, kad galėtum šypsotis iš siaubo. Pagyti reikia pačiai Sistemai, man tereikia prisitaikyti ir parašyti kaip aš ją keičiu, vienoje iš daugelio paralelinių visatų bus įgyvendintas ir mano variantas vienur žodis žodin kitur ne taip aklai. Norėčiau persikelti į visatą kurioje buvau kai buvau paauglys, tokią neribotai žavią su meilės skausmu kurio dabar nebejaučiu. Vakare susitikimas ir viskas bus gerai. Dieną judinsiu mašinos griaučius, reikia pradėti kuopti sandėlio žaislų zoną, nes vietos per mažai. Svarbiausia tai kad aš tikiu, tikiu kad viskas bus taip kaip numatė JI stebėdama viską iš viršaus ir ateis JŲ vadovavimo laikas, kada vadovaus JOS. Tikrai kitoks pasaulis būtų jai progreso variklis būtų moteris. Aš taip noriu tikėti kad dabar tiek daug nesutvarkytų dalykų nes vyksta lūžis iš JO į JOS. Apsivalymas būtinas. Tam neužtenka su 20 skirtingų chemikalų išsiplauti ir iškvėpinti savo kūną, išsivalymas turi būti ir iš vidaus, kas tikrai sunkiai pasiekiama, ir nors ir padeda tam atostogos tolimose šalyse, bet galutinai neišvalo. Reikia po truputį atsisakyti ko nereikia, gyventi taip kad visas turtas tilptų į vieną mašiną, o visa susikurta religija būtų galvoje. Jai nemoki pats sau brėžti ribų tai niekas už tave tau jų nenubrėš. Nėra ribų nes jau už jų? Gal bet tada priartėsim prie kitų. Gyvenimo tikslas tai dalyvauti miesto kūryboje, nesvarbu ar dėliojant butelius į lentynas ar vaidinant pagrindinį vaidmenį teatre. Visi žmonės nėra lygūs nes kitaip būtume skruzdėlės, dabar esam keisti parazitai kurie patys nežino ko nori, nes aplinkui visko per daugk, per daug galimybių. Ateityje atsiras tie kurie tau paauglystėje nustatys ribas už kurių nereikia eiti nes gali labai skaudėt. Skausmas primirštas dabar, bet senstant teks jį prisiminti…O vakar aš pats nežinau kodėl nenorėjau būti čia, man buvo baisu visokių smulkmenų kurios aplinkui dėliojasi į mozaikas, nebegirdėjau miesto muzikos, nesidžiaugiau smulkiais darbais kuriuos gaunu. Šiandien jau beveik išsiveržiau iš tos būsenos. Ačiū už tai visagaliams.