Pamiršau kad visi pasaulyje kuria man (tik gal nenori rodyti), pamiršau kad visi prisiminimai irgi man, pamiršau kad visos galimybės (net ir aplankyti kitas planetas) irgi man. ir TAU.
muzika vyniojosi iš kolonėlių, aš vis stiprėjau, net prisiminiau guminius dinamikus ir gumines dinamikas. Viena diena, kelionė nuo noro mirti iki noro kurti. Viena diena, visas jausmų buketas. Viena diena, o jų jau buvo: Today is day #10,342.
Neprisimenu nei vienos nuo pradžios iki galo, nebent kaip dirbau festivaliuose.
Pasirinktinė atmintis: viskas kas buvo juoda, dažniausiai užsimiršta, lieka ekstazės akimirkos, nors orgazmų visų irgi nepameni, pamenu kelis.Tris, jau keturis, penkis, šešis, septynis, aštuonis. Gal tiek ir užtenka. Kiek pameni tu?
Išmokti pasimiršti ir pasinerti į naują dieną. Naują kiekvieną akimirką. Ta akimirka kai viskas tavo ir visos galimybės atvertos. Kai visas pasaulis kartu su tavimi nugali blogį. Vienas žodis Ačiū. Ačiū visiems už dar vieną nuostabią dieną. Ačiū kūrėjams kurie varžosi dėl masių dėmesio. Jau geriu vandenį ir net jis labai skanus. Vanduo viską nuplaus, ir nuplauna. Ar verta? Visos vertos. Visi verti.
