Pasiimnk mane iš čia

Nuotaika 8/10 Miegas 10/10 liga 0/10

Jau atrodo kad galiu susiimti ir jaustis gerai. Nėra ko bijoti. Gal vaikystėje per mažai žaidžiau aktyvius žaidimus, kad dabar nebenoriu žaisti. Supratimas kuris kyla iš vidaus. Vidus purvinas ir norintis purvo. Purvino boso nuvilnijančio laukais. Prisiminimai vis labiau nurimsta, nors kartais baisu prisiminti vizijas kurias mačiau ir kuriose dalyvavau, gerai kad sugrąžino mane iš jų, jei būčiau pasilikęs būčiau visą gyvenimą važinėjąs nuotaikomis kaip amerikietiškais kalneliais. Dabar nebežinau kas sukelia ligą, kažkoks mišinys visko tampa sprogus ir aš užsidegu. Dienos tikrai gražios, ir kaip supranti kaip nedaug tereikia iš viso, ir kaip aplinkui visko per daugk. Męs gyvenam pasaulio dalyje kuri vartosi pertekliuje, anksčiau ar vėliau tai pasikeis, arba męs vis labiau būsim apsikaišioję pinigais kaip papuošalais. Sustoju gatvėje, stovi BMW 650i chui znaet kiek jinai kainuoja bet nemažai, kaip liūdnai atrodo toks aparatas kai pagalvoji kiek daug visko už tuos pinigus galima buvo nuveikti, bet tai progresas, kad žmogui reikia pirkti naują ir brangų, kad viskas suktūsi, bet apstos viskas suktis kai senolių bus daugiau nei dirbančių, aš jau nesitikiu sulaukti pensijinio amžiaus, bus jis panaikintas.

Kartais bijau savo minčių ir savo veiksmų, net atrodo, kad neturiu pilnos kontrolės savo kūnui, kai kurie dalykai atsitinka automatiškai. Automatiškai paimu cigaretę į ranką, automatiškai noriu alaus, tik gyvenimas nesidėsto automatiškai, jaučiuosi vis įstrigęs šiandienoje ir savo paties mintyse. Ačiū Visagalei super sielai už man suteiktą šansą pažinti visa kas čia. Vis mažiau mane domina žaislai. Vis labiau noriu eksperimentuoti su savo kūnu ir suvokimu, populiariausi eksperimentai dabar tikriausiai su alkoholiu, kiek milijonų žmonių pratinasi prie jo. Atsisakyti sunku, ilgus metus šis keistas demonas čia. Ar seksas geresnis išgėrus? Tikriausiai geresnis. Kitos dienos atpildas kuo toliau tuo darosi lengvesnis. Gali savaitę būti nuolat girtas (ir daug daugiau). Aš esu filtras, per kurį sunkiasi vanduo ir maistas. Būtų su kuo, tai išgerčiau, būtų su kuo, tai parūkyčiau. Daryti tai su kažkuo lengviau. Nors gali visiškai nesileisti į smulkmenas ir galvoti tik vieną, kaip daugiau užsidirbti pinigų. Aš to nemoku. Aš moku būti draugu ir padedančiom rankom. Rašant norisi rūkyti cigaretę, tada mintys kaip dūmai vyniojasi aukštyn. Kažkas laukia eilėje šiandien prie kasos, kažkas lekia nežmonišku greičiu ir nebijo pabaigos. Mus išmoko nebijoti ir priimti viską naturaliai. Mirtis visada šalia, žingsnis nuo šaligatvio į judrią gatvę, kietas betonas prie daugiaaukščio. Išmoko negalvoti kas bus po to. Aš negaliu negalvoti, gal todėl kad mane traukia nežinia. Tikriausiai tai beprasmės mintys, reikia tiesiog tikėti. Tikėti kad viską kažkas valdo, tikėti kad tu tik milžiniško eksperimento dalis, tikėti kad gėris ir blogis per laiką kintančios sąvokos, bet kažkokie pamatai mums leidžia suprasti esamą padėti ir skirti gėrį nuo blogio. Pornografijoje galima pamatyti kai priartėjama prie blogio, tikriausiai todėl jinai populiari. Vakar mačiau vieną porno klipuką kur jau filmuota variantai ant ribų arba jau už jų. Ateis laikas kai visur bus kameros, arba laikas baigsis mūsų eksperimentui ir kažkas kitas perims estafetę keitimo visko nuo pagrindų. Keisčiausia kad vis mažiau vietos lieka kitiems, ne žmonėm. Sistema suvaro naudingus į fermas, nenaudingus palieka. Kaip būtų baisu pabusti fermoje ir žinoti kad kažkas tave stebi ir kol tu duodi kažkokį naudingą produktą tol esi naudingas. Aš kartais taip jaučiuosi pabudęs iš ryto, tik nežinau ko iš manęs reikia. Niekas gi tiksliai nepasako. Senieji raštai sako kad reikia gilintis į juos ir kalbėti mantrą. Naujieji raštai sako kad reikia vartoti ir ieškoti kas patinka, tenkinti savo poreikius, didžiają dalį laiko paskyrus pinigų uždirbimui. Dabar nesikeisčiau savo vieta su milijonierium, aš esu daug laisvesnis, manęs nespaudžia susitikimai, verslas ar turto turimo apsauga ir investavimas. Esu laisvas. Dideli pinigai įkalina. Žinoma norėčiau turėti kažkiek daugiau, bet neturiu ir nereikia.

Norėčiau prisidėti prie didelio darbo, kaip senovės katedros statyba. Dauguma to kas dabar atliekama labai trumpalaikiai dalykai ir suvynioti į blizgias šiukšles. Rašyti savo dienoraštį keista, ypač žinant kad jisai išnyks kai nustosiu mokėti už serverį. Bet man atrodo kad pats teksto rašymo faktas vilnija per realybę, ir padeda sudėlioti savo mintis.

Aš noriu vėl pradėti skaityti knygas.

Leave a comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.