Plaukiant į rytą

Laukiant daugiau spalvų, turint planų, sekant naujienas apie kintančią aplinką, vėl atsidūrus mokykloje ir galvojant apie galimybes kilt, be pinigų, laukiant kol pranešimas išjudins iš vietos, šnekantis su draugais, vaišinant juos kava ir užtaisius fotoaparatą nauja laikmena, viskas trapiai tvirta, savaitgalį sodan su svajonėm tiek svajotom, pajutus koks žemėlapis margas maršrutais ir paslaptimi. Noras būti čia ir daryti skirtumą, investuot savo laiką į patį vidui palankiausią būdą, vis turi rinktis rinkos ekonomikoje, stebėt, žinot, pasitikėt viską sujungiančiu energijos srautu. Nusifotografuok prie paso, laikantis jį, perduok ryšio kanalais savo duomenis nematytai antrai pusei ir tikėkis kad viskas kis geresnia trajektorija. Norint užfiksuot akimirką, vis laukiant ir suprantant kad vėjas tave kaip lapą gali nuplėšt bet kada. Susitinkant nuostabius receptus kaip būt ir tikėt, kad mes ne velniukai žarstantys laužą ant kurio patys verdame.
Paspausk knopkę, pasirink laiko momentą iš plaukiančios ir nešančios dabarties ir dar tikėk, kad nebus kitų galimybių.
Ar mes dar mokame nurimt ir atsijungt, nesekt, nespaust, nesitikėt, nalaukt? Aš taip noriu būt iki ryto prie savo pikselių miško, vis planuojant kaip išsiveržt iš nepriteklio, nors ir tai centrinis skaičiavimo įnagis visai norimais būdais apkrautas išnaudotas tik penkiasdešimčia procentų, o ryšio kanalas tik penktadaliu aukštyn ir minimaliai žemyn. Visi prietaisai suteikti, visos galimybės pavirsti nauju pranašu yra, tik tikriausiai naujieji pranašai bus anonimai. Naujienos tam kad pajudinti užkerpėjusią galvą apie tai, kas galvoti beprasmiška. Gyveni ir mokaisi suktis, miesto labirintuose vis pastebi naujų detalių ir dangus kasdien kitoks, akimirka tokia panaši į buvusias, kad atrodo dežavu. Medžiagos tam, kad suprast daugiau, išsilaisvinti iš auklėjimo ir religijos ir kultūros gniaužtų. Patikėt iki galo savo žaidimu ir būti power player, atsargiai – it will be a rocky ride, nes pasiekus kiekvieną svajonę gims kitos ir aplankys liūdesys, netikiu kad šiemet mane aplankys depresija, tiek veiklos ir noro daryt. Aš užsivedęs kaip turbininis variklis, laukiu rytdienos, laukiu renkamo kompiuterio dalių, laukiu investicijų į ateitį, tam kad suprast geriau save ir aplinkinius, daugiau laiko šnekėt apie idėjas ir dalintis patirtimi, mokytis naujo ir bandyt pajust tą naują bangą iš kitokių, jaunesnių žmonių. Likime kartu šitam katile kitimo ir naujumo, mano tel jau daugel metų įjungtas kiaurą parą, laukiantis. Ir taip gera kam nors padėt jaustis geriau. Jei ne noras medžiagų dabar būtų daug pinigų, bet nebūtų to aš, kuris jautė matricos prisilietimą ir visą apimančią saugančią jėgą.
Pasitikrink prognozę – kažkada išauš ir mūsų valanda. Pasitikrinau – ji vyksta jau nemažai metų, ta mūsų valanda.

Leave a comment

Your email address will not be published. Required fields are marked *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Mastodon