Politika tai pinigai, politika tai valdžia, politika tai užslėptas smurtas ir kontrolė. Nekenčiu politikos, net diskusijos apie ją, aš anarchistas, mano nuomone reikia atsisakyti valdžios arba ją padaryti permatomą, o ne paslėptą slaptuose pastatuose mieste. Anksčiau ar vėliau taip bus, aš tikiu kad politika ir televizinis šou susikergs ir taps vienu. Politika saugo mus nuo mūsų pačių, nors apsigintume ir patys. Nobenorėčiau būti piramidinės struktūros viršuje, nors tai lengviau nei nusileisti į pačią apačią. Diena bus gera, nes yra ką veikti, bandau nesigilinti į verslo sprendimus kurių nesuprantu. Geriau neiti ten kur tamsu, nebent nori sutikti patį save, tik piktą ir nepažįstantį savo kitos pusės. Ant stalo bėgioja skruzdėlė, atklydėlė iš lauko, galiu ją užmušti kaip jai nesuvokiamas Dievas, kaip ir mane gali užmušti mano nesuvokiamas Dievas, viskas panašu ir atsikartoja nuo smulkmės iki didelių dalykų, kam suprasti senovinius raštus, jei dabar ieškome vis naujo pasitenkinimo šaltinio, lyg neužtektų senų. Lakūnų bandytojų kartos kurios sunkiai sumokės už neišmanymą senųjų taisyklių, alkoholis nuodai, ypač jei kimbi ant jo, kad cigaretės nuodai jau niekam nekyla klausimų, bet kiek žmonių toliau jomis nuodijasi, net keista. Narkotikas turbūt šlykštesnis už heroiną, ir kas visą tai leidžia ir nuo to lobsta? POlitika. Tarptautinė, vietinė, išteklių, verslo. Žodis kuris aprėpia tiek daugk, kad net nebeaišku ką jisai reiškia, nenoriu žiūrėti į wiki, tikiu, tikiu kad mano asmeninis Dievas mane suras, arba aš jį surasiu ir išvaduos iš šito nuostabaus pasaulio, arba duos man vietą ramią ir ilgalaikę. Turiu rašyti, turiu palikti kažką ateičiai, turiu kažkuo pasidalinti su tavimi. Skaitytojas tai dievas greitai bėgantis kodo eilutėmis ir vis vertinantis ar tas kodas nusipelno būti skaitomas toliau. Iš kelių skaitančių atsiranda tas kuris paklausia arba palieka savo kodo šiek tiek po apačia. Kodas dėl kodo. Visi tiki kad jų kodas unikalus, nors sudarytas iš neunikalių gabaliukų, kaip lengva kurti kažką unikalaus, kaip sunku pasiekti kad tai būtų įvertinta. Tegu vertina Jis. Gal po metų gal po dviejų, gal ir niekada, bet po to taško apie kurį žinom daug, bet nežinom kas seka po jo, dabar mus bando įtikinti, kad nieko nėra po jo, bet aš tikiu kad yra, tiksliau sakant turi būti.
Neberūkau, nebegeriu, stengiuosi kuo mažiau vartoti narkotikų (skaitau ir arbatą ir kavą narkotiku šiokiu tokiu, tik labai sunku nuo jų atsijungti. Noriu visiškai išblaivėti ir pamatyti pasaulį kitomis akimis. Dievas man jau parodė, kas yra kas. Rašymo terapija dar vis padeda.
