Pavasaris alsuoja ramybe, nors sapnai neramūs bet vis dėlto viskas atgims, ar tu to norėsi ar ne. Vis pasimiršta kad esi maža smiltelė laiko begališkume. Matau ženklus, vis dar matau ir tikriausiai jau matysiu visą gyvenimą, nebent užsikrausiu darbais ir juos pamiršiu.

Einu ir visur šilta
temperatūra kyla aukštyn
mano žingsnis galingas
aš dėmesingas
įtempęs kiekvieną stygą laukiu
tavęs
taip norėčiau pabusti ne kur kitur, o čia
ten kur esu, nes čia man geriausia
taip nusprendžiau gi pats
tik sunku suprasti
kokią užduotį turiu atlikti
kad man būtų ilgai malonu
burnoje jausčiau laimėjimo ir laimės skonį
visus metus.

Svarbiausia planas, tikslus kuo geresnis, kad tikrai nuvestų prie tikslo, gi studijavau geodeziją, tai turėtų būti lengviau jį susikurpti, problema tokia kad nelabai tikiu savo jėgomis.
Moku: šnekėti bet kokia tema kad ir visą naktį, vis ją skirtingai apžaisdamas.
Iškenčiu: daug lėtinančių vaistų nesulėtėdamas
Tikiu: kad viskas bus gerai, gerai perkeliu kaustantį siaubą apie tai apie ką daug kas negalvoja (optimizavimo klausimai)
Moku: optimizuoti, greitai ir kokybiškai (arba tiesiog į gerąją pusę)
Žinau: kad ateities negalima vertinti gera bloga sąvokomis.
Greitai: susidraugauju