Sa p nai

Žodžiai kapojasi į smulkias dalis, kiek aukščiau kiek žemiau sėdi už mane, ar tai svarbu? Kai turi ramią vietą, kur pasislėpti, tai viskas gerai, nors ir baigėsi pinigai, kai kiekvieną dieną eini pietauti su kolega, jų lieka vis mažiau, nebežinau ko ieškoti internete, reikia mokytis būti klavišų spustelėjimų magu: turi problemą? click click click jau viskas tvarkoje, ačiū už dėmesį. Kada viskas bus valdoma vienu dideliu klavišu? Miegu vis dar per daugk, nenoriu pabusti iš įtraukiančio sapnų pasaulio į reikalaujančią realybę. Nebuvau šen, nebuvau ten, nieko dar todėl nepraradau, vis svajoju apie pinigų griūtį ant manęs, bet jos tikriausiai nesulauksiu, galiu tik susapnuoti, nors gan neseniai jutau kaip iš manęs pavagia daug daug. Ar man gaila? Nea tol kol nereikia daug galvoti, savo galvos procesoriaus apsisukimų aukoti. kodėl lėkštės apvalios, kodėl gatvės lygios. Nėra limonado už 50lt, vyno yra. Sulauksiu gal ir limonado, kiekvieną vakarą noriu įtraukti į save suspaustus debesis ir išpūsti miglą, noriu išgerti buteliuką, kad būti ramesniu, pabundu patinęs nors nieko nevartojau, hmmm keista, pachmielas iš praeities? Norėčiau rašyti savo logą, gal jis kažką pakeis, tiek daug jo puslapių jau sunaikinta, kartais jų gaila, kartais ne. Kai matai melsvą dangų gali prisiminti žvaigždes, kai matai debesis prisimeni saulę, kai matai saulę prisimeni šilumą. Kiek nedaug reikia, kad tapti tvirtu kaip uola, ant kurios galima būtų statyti, bet vis nori pasipurtyti, nusimesti savo paties kuriamus šarvus, šitą mačiau, šitą žinau. Gal vėl reikia pradėti skaityti fantastiką, kad nusipiešti galvoje nematytų vaizdų. mano kampas ofise trikampis, kompiuteris su jungtimis į valdančius serverius. Telefono aparatas tam, kad išgirsti tolimus balsus. Lotto, sukimas ratukų už iš anksto susitartą sumą, bet suma nuolat kinta, po truputį laimėjimai tampa mažesni. Turi pranešti tai, kad galima išsilaisvinti, bet vergai tau nuolat sakys, tu eik ir pašluok gatves kad suprastum, beprąsmio amžino darbo šaknis. Kai bėgi pats nuo savęs, dažniausiai pradedi matyti save iš nugaros, tik tai gana klaiku, klaiku pritaikyti neįprastas taisykles įprastiems dalykams. Mašinos kaina: iki kiek nori. Mašina… Ji atspaus savyje tavo atvaizdą, kad ir kaip tu norėtum būti anonimas, kaip keista įsivaizduoti ateities interneto archeologus ieškančius deimantų tarp pilkų pašnekesių. Ar bus bent viena diena dar mano gyvenime, kurią prisiminsiu tiksliai su data? Kai sustoji ir apsidairai tai nori nusispjauti ir paklausti, o kur dingo svajonė, nuvalkiotas žodis lygybė ir apie visus žinoma Tiesa? Atkask dar vieną brangakmenį ir parodyk kam nors, kompiuteris dirba taip tyliai kad net nejaučiu jo buvimo, aš greičiau juo tikiu. Nes jo nė velnio nesuprantu. Keistas klaviatūros barškinimas kai klavišai maždaug nukreipti į žemės centrą, o ekrano atspindžiai tiesiai tau ir man į akis. Kodas kuris bus pamirštas, nes visada bus geresnių. Nenatūrali atranka. natūrali elektrai. nenatūrali žmogui. Kiek daug visko nuo ko gali atsijungti, kiek daug visko prie ko gali pasijungti. Muzika kuri susideda iš kolegų nuotrupų minčių. Keisti sakiniai vedantys į ramybę. Jokio tikslo tik laikas tekantis tik tak. Jau turiu laikrodį, antrą, gal net trečia, jau net sunku suskaičiuoti, gi autobusas irgi tam tikras laikrodis, kaip ir debesų slinkimas ir žymeklio mirksėjimas ekrane. Norisi nutarti kažką visiems kartu. Norisi gyventi vienam dideliam name su keistu forumu, bus sunku, kaip už savo žodžius virtualius reikės atsakyti į kaimynų klausimus. Aš tai dar ne tu. Vinetu. Neskaičiau aš tų knygų apie indėnus. Kiek daug teksto laukia savo aukų. Prisimenu kaip mokykloje berods parūkius pirmą kartą žolės negalėjau suprasti nei žodžio per anglų pamoką. Taip ir iki šiol aš neapsimetu, kad viską suprantu. Ok. Kur eina žmogus, kur virusai, kur kvykiančios kiaulės, kur tekanti pirmyn atgal elektra. Kas dar laukia manęs vakare, kaip visa dieną įgauna prasmę vienu skambučiu. Norisi save išdalinti visiems, tik nelabai kam tavęs ir manęs reikia, dar neaišku kaip tave tiksliai visais parametrais pasvert, todėl vyksta atranka atsitiktinė, kol bus aišku ką reikia išvest. Simbolis tai tu. Bet jei neri per giliai atsijungi nuo daugelio jungčių tada nebėra tikslo pasijungti atgal. Skambino vienas vasaroje sutiktas žmogus, kuris veržėsi su manim iš aukšto saugumo palatos, norėjo poros butelių balto vyno 18 stiprumo kad atneščiau į vasaros 5. Praskrido pro langą beklegėdamas paukščių būrys. Norėčiau visiškai išsivalyti. Paskirti savaites kelias, tikriausiai tai ir darysiu per atostogas. Būk čia. Suprask žaidimą, žaisk, ir tikėk. Nenusisuk nuo to kas rėžia akį, nebent tai tam ir darytą kad rėžtų.

Leave a comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

One thought on “Sa p nai”