Kasdien matant kaip keistai pasisukusi dabartis ir kiek mažai šansų be didelio sukrėtimo skristi tolyn kosminiu laivu žemė.
Rusiški doomer music nuostabūs:
o kuo daugiau belieka būt kai matai pasaulį besiridenantį nuo kalno į totalinę kontrolę individo ir nesuvaldomas oro stichijas, mirštančią gamtą, net vabzdžius. Bet ar reikia pasiduot?
Kasdien bijant ir jaučiantis nesaugiai, net tabletės nuo sielos ligos nepadės. Ta keista suvokimo ir negalėjimo pasipriešint sistemai kuri naikina žemę, kuo toliau tuo greičiau. Sukasi varikliai, kyla dūmai, skraido elektroniniai pinigai, ir daugelis vis mažiau patenkinti tuo kas dabar vyksta.
Bet palikta tiek grožio ir galimybės. Visi įrankiai paduoti pakeist sistemą, o jinai priešinsis turbūt tol kol smarkiai apmažės žemės gyventojų, kad išlikti reiks būt turtingam, kaip ir yra nerealu tikėtis kapitalizmo žlugimo
Tai pirkim bitcoinus 🙂
kažkoks apkerpėjęs, laukiantis sukrėtimo. Tas įprastinis asasinų kaifukas. Bet pats pagaunu galvojant, kad viskas tikriausiai taip kaip aš pats iš kitur ir norėčiau. Fotografuoju, vis padarau kadrų, juos kažkiek ištvirkinu iki tol kol atrodo gražu bent jau mano akiai. Norisi ryškiau
