Sunki plaukianti diena 2


Keltis nenorėjau, atrodė nieko gero nelaukia, padariau tą svarbų skambutį, nors jis dėl mano silpnavališkų veiksmų tapo bevertis. Šiandien gražus saulėlydis leido kažkiek susiimti, nes ausys įsitempusios iki tiek, kad viskas atrodo kaip gimtadienio man skirta keista, surežisuota dovana. Miestas ūžia, kaip ir visada savo gatvės šviesoforų ritmu. Aš nebežinau kur dėtis pats nuo savęs, ir savo norų. Pas Svj buvo sunku, visi garsai tapo skirti specialiai man ir kartu nepaaiškinama kaltė. Nors esu pripratęs tempti save iš paranojos ir bandyti jaustis gerai, ir nekreipti dėmesio. Kasdien ta pati kava su pienu vistiek nuramina, taip keista, kad kartais tokie paprasti dalykai padeda nurimti ir neplaukti paranojos  srautu. Dariau ir atsispaudimų. Atrodo tiek nedaug ir savo gyvenimą galiu pakelti dar truputį aukščiau ligi nekreipimo dėmesio į gąsdinančias žinias per televizorių. Bėgti niekur nebenoriu kai turiu namus ir savo informacijos stebėjimo stotį kuria tikrai skųstis negaliu. Galiu panirti į beprasmišką internetinio balandžio šokį. Rasti dar visada yra ką. Tik kiek dar laiko liko pačiam sau? Taip norisi tikėti, kad bent kažkuo prisidedi prie didžiojo plano, juoko ir skausmo planetoj.

Reikia naujos krypties, naujo tikslo tapti kažkuo ypatingu. RGB lazeris jau čia, džiaugsmas didelis ir taip noriu tų gerų nuotraukų su jo spinduliais, reikia užsiimti ir galvoti kaip pilnai pateikti tą pasiekimą ir keistus jo spindulių gliūkus. Gal su geresnia programa jis ir daugiau spalvų rodytų, tai būtų super.

Kuo mažiau galvoti apie visumą, tai veda tik juodyn. Šiandien paskutinė vasaros diena, o man vasara kaip visos, tik vis daugiau suprantant, kad būtinai reikia veržtis iš kiauto, tos ramybės namuose vartant internetą. Vėl negaliu panirti į žaidimus, gerai, kad dar fotografuoti kyla ranka. Toks keistai pasimetęs seniai buvau, o aplink toks smulkus grožis ir palaima, tik ji kažkur toliau, už stiklo mano namų. Reikia verstis eiti toliau į kažkokį keistą man kūrėjo sukurptą kelią, vis daugiau bandant jį kreipti naudinga linkme, o norisi kad ji naudinga būtų tam kažkam toli už ekrano. Viskas taip stipriai surišta, kad kartais darosi baisu nuo šiukšdesių, šunų lojimo, ar muzikos natų keistų susipinimų.

Taip norėčiau daugiau tikėti ir dar daugiau eksperimentuoti norint pagaut savo laimės paukštę. Neramiai jaučiuosi beveik visur, įsitempęs kaip styga, net nuomojami namai nebeatrodo saugi užuovėja. Gelbėja tik nuolatinis priminimas sau, koks esi nesvarbus ir nereikšmingas visam įsimbolintam šokiui aplink galios valdžios ir palaimos paieškas.

AdobePhotoshopExpress_88501ec69ff6430a92ca64e60e26face WP_20150902_23_44_27_4BHDR WP_20150831_18_17_18_4BHDR WP_20150831_16_29_27_4BHDR DSCN2049 DSCN2040 DSCN2040 DSCN2001_2_3_4_5_6_7_fusedpixlr2 DSCN2001_2_3_4_5_6_7_fusedpixlr3 DSCN2001_2_3_4_5_6_7_fusedpixlr DSCN2001_2_3_4_5_6_7_fusedpixlr1


Leave a comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

2 thoughts on “Sunki plaukianti diena

  • Sistem metsiS Post author

    Taip keista lyg nebūtų buvę
    Nei pradžios nei vidurio nei galo
    Tik amžinas krytis tolyn
    Kasdien tikiu, kad liko dar kelio
    Ruduo bus kaskart nuostabus
    Troleibusas pralekia greitai
    Aš čia prie ekranų trijų
    Kasdien vis laukiu ir ieškau
    dar kelių pikselių kombinacijų gerų
    dar kartą nenoriu eit gulti
    bet bijau rytinių nemigo minčių
    tas keistas skonis ramybės
    ir radijas iš festivalio laisvų
    dar patikėsiu kad galiu
    per daug visko tik ne draugo akių
    bijau žvilgsnį stabdyti ir netikėt
    kad tu tikrai dar esi
    jokio sąmokslo nebuvo
    tik tas kad aš nebesvarbus
    užsuktas ratas ir nakties debesų tamsa