Nieko nelieka tik mintys apie Jį ir Ją. Viskas pasidaro aišku, nėra dievo specialisto, kiekvienas pats sau specialistas. Man kartais atrodo kad į dievus susmeigta begalės adatų ir žvilgsnių. Viskas ant adatos galo. Lazeriai, saulės spinduliai ir ritmas, nuolatinis paukščių čiulbėjimas. Aš vis dar čia, nors būna dienų kaip man baisu, baisu dėl mūsų visų. Gyvenimas vyniojasi kaip juosta ir tie gyvenimo filmavino aparatai kurie mus vis arčiau apspinta. Viskas viskuojama. Darbas gelbėja nuo mastymo ir beprotybės meditacijų. Kyla aukštyn civilizacija, kažkur bando išsiveržti, iš ribotos erdvės kuri kiekvienam individui begalinė, vis daugiau muzikos, vis daugiau vaistų nuo galvojimo kur męs einam. Einam į keistą sąlyčio tašką, mano tekstas tavo akys, bėgioja ieško kažko svarbaus. Nuo svarbių dalykų nepabėgsi, nori gerti ir valgyti, tai privalai suktis. Gali taip įsisukti kad nebeliktų beveik nieko žmogiško. Kas tas žmoniškumas? Gal pokalbis, bet yra tų kurie nekalba, gal šokis kaip kūną virpina žemų dažnių bangos. Vakar man pasiūlė vesti spektaklius. 200lt vienas. Visai neblogai, tik aš bijau, būti paliktas vienas prie valdymo punkto. Reiktų nebijoti. Lengva pasakyti sunku padaryti. tyliai smilksta cigaretė, namuose bardakas, Cigaretė tai ne tik mirties bet ir beprasmiškumo meditacija. Narkotikai kažką rodo, cigaretė nurodo į pačia save. Dūmas kyla ir nyksta, o tu po truputį nuodiji save.
Mes turime kažkaip išsiveržti iš tiek daug gniaužtų. Vat šią akimirką aš nesu laisvas, groja muzika, lietus lyja lauke, visa tai kažkaip veikia mane, norėčiau vėl atsigulti į lovą ir laukti kol ateis sapnai. Aš myliu sapnus, gerai kad praeitis panaši į sapną. Sapną kurį aš pats paišau. Savo rankomis mintimis ir žvilgsniu. Man keista kad žmonės galvoja kad yra patys sau, kad niekas jų nestebi. Viskas raibuliuoja nuo kiekvieno mūsų judesio, o kiek iš tų judesių visiškai beprasmiai. Nors norint gali visur rasti prasmę, gal tokia ir yra prasmės prasmė. Kad ji visur. Norėjau pieno, bet nepakankamai kad eiti į parduotuvę, man nelabai jos patinka. Riboto pasirinkimo, ko tau gali reikėti jaustis geriau, vietos/
Norint būti specialistu, reikia pasirinkti sritį ir joje pavirsti plonesne ar storesne adata, apsibrėžti kuo mažesnę reikalingą sferą ir joje žaisti, nors jai nori gali žaisti su astronomija ar horoskopais, jei kažką atlikinėsi gerai būsi įvertintas.
Technika, be jos nei žingsnio į priekį. Net rūbai gi technika. Technikos niekas neišmano visos. Tik siauresnes ar platesnes sferas, viskas remiasi ant tų kurie kažką atliko vietoj tavęs. Gerai kad yra mobilūs telefonai, negali atsisakyti tokios rimtos prabangos. Visi turi, vienetai išmano kaip tai veikia.
Aš norėčiau išmanyti tikslą. Norėčiau žinoti savo paties prasmę, aš gi tikriausiai nekurtas tam kad junginėti laidus ir apšvietimą, arba tam kad rašyti šitą tekstą. Tikslas kažkur giliau. Nors rašymas visada populiarus. Žymėjimas kas patinka. Žymėjimas ką supratai.
Aš supratau kad dievą jie nužudė ir išdalino į begales gabalėlių ir kiekvienas iš jų yra Dievas. Tada prasidėjo kova dėl susijungimo atgal, genų inžinerija, telekomunikacijos ir tie kurie aukščiau kaip tu, ar tu matuosi jų ugį ar mašinos galingumą. Bet saulė šviečia visiems ir vėjas kedena plaukus. Kiekvienas yra savo mirties kalvis. Vakar žiūrėjau apie plastinę chirurgiją, jai turi daug pinigų tavo veidas nesikeis. Ar yra ko bijoti po to ką aš vakar padariau, tikriausiai ne. Nusibaudžiau save supratimu. Mažas šokio ritualas virto pasaulio gimimo imitacija. Šokantys daugiarankiai Indijos Dievai. Maža kelionė namo pasivaikščiojimu po atvirą kosmosą. Ar reikia dar kažko? Nebent pieno. Negarbinamos pieno davėjos Karvės. Kaip pradėti garbinti viską? Tik išvažiavus į kaimą ir savo rankomis pasistačius namus. Bet elektrą vistiek teks atsivesti bendrą. Beveik nebėra kelio viską garbinti. Arba išvažiuoti į šventyklą ir per dienas šokti saulei. Tikriausiai neiškęsčiau šokti noulatos, nors jai žinočiau kad tai mano tikslas ir prigimtis…
Elektra tai ateivis, o kaip kitaip paaiškinti kad laidai gali trenkti per nagus. Nieko nesuprantu apie elektrą tik tai tai kad ten kažkokie elektronai sustoja eilutėmis ir šokinėja pirmyn atgal. Ar jiems tai patinka? Manau ne, todėl ir trenkia jai kažkas blogai per rankas.
Kai darai kažką blogo gyvenime irgi yra saugikliai, tik kiek daug žmonių juos išsimontavę.
Aš niekaip savo negaliu išmontuoti.
Skambutis iš Šefo, reikia eiti ;]
One thought on “Technika ir specialistai”
Ši diena buvo gera, visą ją bijojau vienos smulkmenos kurią reikės atlikti, kai pradėjau ją daryti paaiškėjo kad tai ne taip sunku kaip man atrodė. 100kg žemo dažnio dviese visai įveikiamas nešimo laiptais manevru.
Aš tikiu, kad šiame beprotiškame pasaulyje man nebeteks išprotėti. Tikiu kad sukaupęs valią galiu nugalėti demonus kurie tyko viduje.
Dar viena diena nuėjo į užmarštį, nors dirbau, tai bus ką prisiminti.