Tik sutapimai


Naktį sapnavau beprotiškai daug, iš ryto jau busdamas, dar priverstinai sapnavau, tada sapnas daugiau pasiduoda tavo valiai, praktiškai gali daryti ką nori, aš su keliom kitom būtybėm (kartais labai sunku apibūdinti su kuo sapne buvai, atrodo kartais kad sapno tavo draugai keičiasi, tai seni klasiokai, tai dabartiniai draugai, tai kursiokai) bet neįstengiau užbaigti sapne plano ir staiga pabudau. Taip lyg išmestas iš sapno prievarta, ir man tai patiko! Tada kaip visada viskas sukosi rytiniu ritmu, kava+arbata, kompas, sms, pasitarimas ir išlėkimas į misiją. Paskutiniai pinigai nuperka h2o su priemaišom ir mes visai kitur, aš kaip visada susigūžiu į mažojo padėjėjo vaidmenį, nors mano šaukinys čia trumpas: Šūra! Reikės dalyvauti gerajam naikinime, aš niekaip negaliu patikėti, kad tai dabar taip paprasta. Naikinimo įrankis ožiuojasi, mano ekipiruotė irgi aplūžusi, bet viskas sutvarkoma. Išsigiedrija, oras nuostabus, aš traukiu ir fiksuoju, tą rudeninį kaifą, besimaišantį su pasamoniniu savęs dirginimu. Viskas kažkaip geriau. Atlikta užduotis, tada vėl ramiai atgal, apžiūrint bokštus ir veikiant kaip papildomam saugikliui. Gaila tenka išsiskirti su vadu, bet aš ramus, dar kažkiek laiko turiu savo virtualų kabinetą, brls pakeitė pelę, nes aš mazochistiškai kankinausi be vienos iš funkcijų. Mano prietaisas užsiėmęs, net garsinis fonas trūkinėja.

Aš dar tikiu. Dar matau. Dar bandau atspėti, bandau nuspalvoti, laukiu to momento kada norėsiu, kada viskas susidėlios ir vėl maži atsitiktinumai mane nuves (follow the glitch).

Turi apsimesti. Nesi kažkas kito, esi tiktai išnaudojamas vienetas, bet palaimintas begalia laiko, tiek daug, kad net pradedi jame pasimesti. Sapnas tęsiasi jau seniai, kasdien vis pridėdamas kelias kruopelytes to ko taip ieškai. Turi kaupti, turi modifikuoti, bet žinai tą galimybę viską prarasti ir vėl save susidėlioti iš nykstančių gabaliukų.

Leave a comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *