Tikėjimas

Panirti į tikėjimą, kad viskas ką darai skirta kažkam aukščiau nei žmonės. Tada negazdintų ir tuščia salė per koncertą ar spektaklį, bet reikia pinigų, reikia įtikti kitiems, kad surinkti bent kažkiek. Tikėti šio pasaulio pabaiga keista, nors šio pasaulio pabaiga ir taip parsiduoda loterijos bilietų pagalba. Kai gauni pinigus iš niekur viskas pasikeičia, tampi kietesnis ir brungesnis. Išsikovoti sau poziciją kurioje nebereikia galvoti, kad trūksta, o reikia galvoti kur dėti visus turtus. Padėti protingai sunku, nebent į keliones, nors pati didžiausia kelionė kainuoja 40lt. LSD.

Kiekvieną dieną griaužiu save, kad esu nevertas šio pasaulio, nemoku žaisti jo duodamais žaislais. Nors važiuoti mašina man patinka, patinka vairuoti, patinka klausyti muziką, net patinka save griaužti kad pažiūriu porno. Jaučiuosi kažkoks nešvarus, purvu kuris sunkiai nusiplauna. Dar vis tikiu, kad viskas eina į gerą, jei prarasčiau šitą tikėjimą ir dar patikėčiau kad po mirties juoda tamsa tikriausiai išeičiau pats. Dabar tikiu, kad kitą savaitę neturėsiu daug laiko galvoti apie tolimas nesąmones ir dirbsiu…

Nežinau ar yra vaistai kurie padėtų man atsikelti anksčiau ir mažiau miegoti. Nežinau ar dar yra tas kitas žmogus kurį kažkada jutau esantį kažkur toli bet skirtą man. Vakaras vėl ateis ir ateis naktis. Mano diena bus tyliai praslinkusi pro šalį. Dar viena pilka ir niekuo neįpatinga, nors turiu pinigų ir galėčiau pjauti.

Kompas visiškai pūliuoja, vaizdo glitčai, garso glitčai. Dar vis kenčiu. Reiktų perinstaliuoti.

Šiandien laisvės diena, tik neaišku laisvės nuo ko, dažniausiai esi priverstinai laisvas.

Negaliu rašyti atvirai, tik lyg pro šiektiek pravertas duris įleisti gaivaus lauko oro. Šiandien pagaliau nebėgu pirkti cigarečių į parduotuvę, pagaliau susikaupiau mesti tą durną įprotį. Tuo ir galiu džiaugtis. Džiaugtis galiu ateinančiu pavasariu, džiaugtis galiu namais kuriuose šilta, džiaugtis galiu draugais kurie vis dar kalba su manim. Kai pradedi galvoti kiek daug dalykų dar neša džiaugsmą, pati šypsena kyla ant veido. Saulė ryškiai nušviečia ekraną ir aš matau mažiau ryškiai, bet dar matau, dar galiu pasharinti savo terabaitus muzikos, dar galiu siųstis iš Linkomanijos. Netikiu kad Sharing is caring, greičiau helping to steal. Nusipirkau Lorano dvd orginalų, nes niekur internete nėra. Gal pasidalinti su visais? Liūdna žinoti kad kai kurie kaip ir aš siunčia dėl pačio siuntimo, o ne dėl content’o. Nors didelis interneto greitis tikrai gerai. Taigi šiandien viskas gerai! ir aš išsiveršiu tikiu, nes priemonės mane sustabdyti manęs neveikia. Vakar galvojau apie paprastą apšvietimo šou, su žmogum centre, o ne aparatu. Koks kartais mažas dj’us scenoje, kad net reikia ekranų padidinti jį. Fartstepas anyone?

http://youtu.be/fxw1HTg2lhA

Šiuolaikiniai aukojimai publikai dažnai susiduria su problema, be žymaus mesijo vardo nieko nesigaus, būtinas jis. Nors man užtektų raiderio, arba poros aparatūros parametrų. Kiekvieną dieną gaunu daug pakvietimų į renginius, dažniausiai neinu. Nežinau ką ten sutiksiu ir ką be alkoholio ten veikti. Šokti aš galiu ir namie. A – a – a ten eini nusikabinti mergą, bet ir šito verslo aš nemoku. Eičiau pamatyti šviesų ir garso šou, bet jis retai būna. Iš tų renginių į kuriuos kviečia minimumas turi apšvietėję, gal kažkiek daugiau turi Vj’ų. Gaila man kad viskas mažytėse scenose kur tereikia dviejų kolonėlių ir sūbo, poros mirksinčiu lempučių diskobolo ir viskas.

Man reikia: tikėjimo, beveik visko ką dabar turiu, draugų, mažų kelionių į tariamą suvokimą.

 

Leave a Reply to Sistem metsiS Cancel reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

5 thoughts on “Tikėjimas”

Mastodon