Užsidaryti

Viskas paprasta ir permatoma. Kažkokia keista šiandien mano nuotaikos banga. Bandysiu užsidaryti namuose ir pabūti taip bent kažkiek, gaila, kad neturiu savo erdvės visai parai. Tikriausiai sulūžusi koja pilnai nesugyja, nes aš per daug vaikštau ir geriu per daug kavos su pienu. Kartais man atrodo, kad aš per daug myliu kitus ir nemyliu savęs, tai pabandysiu dabar labiau mylėti save, gal net išmokti to, nes kol kas aš to nemoku, aš bėgu pas kitus, kad jausčiausi reikalingas, o realiai tai aš reikalingas keliems žmonėms (kurie aplanko, kai aš guliu ligoninėje), bet taip norisi pasakyti, kad turi draugų, bet iš jų dabar nieko, tik tas jausmas, kad kažkas už tave spaudo klavišus ir kažką žaidžia. Išmokti būti vienam ir su Mm ir Brl (nors brolis dažnai piktas). Šiandien man kažkaip viskas atrodo beprasmiškai. Reiktų užsiimti kažkokiais tyrimais, kažkokias žaidimais. Kol kas niekaip negaliu suprasti kas sukelia mano ligą. Keista liga. Net norint negali ja susirgti, o kai nereikia bac ir ji šalia ir aš kažkokiose kitose erdvės matmenyse. Nemoku elgtis su pinigais. Nemoku būti naudingas, bet tikiuosi to išmokti. Kažkaip viskas man stebuklinga, bet tikiu, kad pasaulį dar galiu prisijaukinti. Tikslas? Tikslas sugyti iki galo ir išmokti kažką naujo.

Niekaip negaliu mesti rūkyti, kažkiek iškenčiu ir vis tiek nueinu iki parduotuvės nusipirkti nuodų. Šlykštus narkotikas.

Nekenčiu šiandien savęs. Tai, kad čia dar neturiu savo vietos mano paties kaltė. Taip norisi ištrinti viską ir pradėti iš naujo. Kiek dar kartų bandysiu save atpratinti nuo nereikalingų pripratimų.

Skaitau, skaitau savo tekstą dar kartą ir dar kartą. Kažko trūksta.

Ok. Sakau sau, šiandien pirma mano kitokio gyvenimo diena. (kiek jau kartų aš sau melavau…)