Vakar nusibaudžiau

Vakar diena man kainavo daugk, negalėčiau sau tokios leisti kiekvieną dieną. Tikslas? Atsijungti ir pamiršti kas aš esu – su draugais. Atsijungiau pamiršau, tik supratau, kas telikas ypač su daugk kanalų yra daug stipsesnis už kompą, stipresnis paveikumu. Kaip ir tie žmonės kurie vartoja narkotikus daug lengviau priima permainas (geras ar blogas). Narkotikai verčia panirti į kitokius pasaulius, kai kurie net išmoksta gyventi panėrus ir jiems narkotikai netrukdo. Nesuprantu kodėl taip nenorima jų legalizuoti, nuo to pliusas būtų valstybei. Išgėriau kavos (labai mėgstu kavą su pienu). Tikiuosi šiandien pasimokyti html ir css, reikia padaryti vieną puslapį, dar vieną perdaryti, ir sau dar vieną padaryti kad remontuoju kompiuterius. Skaitau knygą apie pasaulio pabaigą. Tikėjimas pabaiga yra beveik pamatinis, nežinau kokio amžiaus vaikai pradeda suvokti, kad jų gyvenimas čia ribotas ir tikrai baigsis. Gerai kad nuotaikos nedepresyvios, nors keltis vėl labai sunku, tiesiog negaliu prisiversti dirbti su kompiuteriu, su scena viskas tvarkoje, ten laidų junginėjimas man patinka, o vat su kompiuteriu tai muzika fb google + ir visokia beleberda. Kaip prisiversti kurti kuo daugiau laiko, o ne vėpsoti į kitų kūrinius. Kažkur nukišau savo atestatą, net nežinau kur. Nežinau ar geodezija man, nors tas darbas tikriausiai patiktų. Niekaip neišmokstu pasitenkinti su mažai, vis tiek noriu pistacijų ir pelėsinio sūrio. Kai tiek daug pasirinkimų nežinai ko griebtis, o reiktų viską daryti yzy, negalvojant. Reiktų atlikti vėl eksperimentus su savimi, pažiūrėti kiek galiu pratemti nerūkęs cigarečių, negėręs alaus. Nors gal tiesą žmonės sako kad viską nukirsti lengviau, nei išmokti nepiktnaudžiauti. Geriausia būtų išmokti dirbti su kompiuteriu, tiek gi jame visokių galimybių…

Netraukia net niekur eiti, norisi sėdėti įsistebeilijus į ekraną, laukti pakvietimo iš gyvo žmogaus. Laukdamas gali ir nesulaukti. Kad ir visi męs sumesti į katilą, bet bendrauti vis tiek yra barjerų. Visas vakarų pasaulis baigiamas sujunginėti gijomis, kad bet kas gali susirasti bet ką. Su mobiliu telefonu. Norėčiau dabar paskambinti kokiam gurų. Reikia žinoti tik skaičių kombinaciją. Gerai būtų pabandyti atsijungti nuo dabarties. Nelįsti prie kompo, nejungti teliko ir skaityti knygas geriant arbatą. Bet kas iš to, gal geriau būti testeriu naujų produktų. Ant savęs testuoti technologiją. Nežinau koks kelias į supratimą. Nežinau koks kelias į savo ir Jos Jo namus. Jos ja. Kas kam skolingas? Gerai kad yra taškas kai viskas pasikeičia. Taškas kada tu pasigamini panašų į save. Pakeisti savo charakterį labai sunku, bet įmanoma. Džiaugiuosi, kad manęs liga nesužlugdė visiškai, aš vis noriu nepasiduoti ir nepanirti atgal į ją. Nors beprotybė traukia, norisi viską suprasti savaip. Tekstas savaip, išmokti pamėgdžioti kito stilių sunku. Išmokti atpažinti kaukes sunku. Bevardė masė dirbančių rankų ir mezgančių tinklą kad tave įtrauktų kuo giliau. Jei atmeti parduotuvėje alkoholio skyrių ir mėsą, lieka nedaugk. Turiu šaldytuve puskilį varškės ir pelėsinio sūrio. Vadinasi dar nereikia nieko pirkti, geriu pigiausią arbatą. Jau temsta, tamsoje męs laisvesni. Aš taip norėčiau išsilaisvinti iš tinginystės kaleimo. Ok bandau html pasižiūrėti.