https://rekod.bandcamp.com/album/sketch-from-a-new-era
Kaip visada diena klausant muziką, vakare visiškai nuaštrinta žiedadulkių, arbatos, informacinio srauto, kelių nuotraukų.
Kas belieka krentant į nenorimą ateitį, geriant vaistus, kad per greit negalvot ir neišsigąst to ko nėra.
Yra tik tekėjimas keistoje upėje norint patekti į krioklį, ir jis vis iš ūžesio atrodo kad artėja. Kaslink likę, kaslink sustoję, kada tiesa kurios nėra nustoja, kartoja, viskas spirale žemyn kapoja, kompiuteriai kurie nepadėjo, nelikęs laisvumas, tiesa kuri nuolat kanda. Kas belieka? Ramiai, svarbiausia ramiai, nebijant antra, ryjant akim, tikint ir norint, dalinantis ir nerimastingai kartojant sau – nespėsi, bet tu ir nesvarbus, nieks nesustos, nieks nepakis, tam buvo pasiruošta.
Pabėgti nėr kur, tiesiog, nėra, kad ir kokia gera mano klaviatūra signalai jos tie patys, tekant tekstu į priekį kartojant sau kad galiu, nors ir kaip bijau, nors ir kaip noriu, nors ir kaip daug paduota – net struktūros organizuojasi laukiant puvimo baliaus pabaigos
Kada išliks tik klausimas be to ką nurodyt, keistos raidės kabinsis į akis, bet niekas neleis ilgiau susikaupti, tave vogs ateitis, laukimas, naujo džiaugsmas. Amžinas remiksas, tikėjimas kažkuo, produktai kurie ramina ir duoda boost’ą toliau būt ir tikrai jaust kad gali kad ir ne daug, tiesiog įkvėpti, keisti laikai, keistos ir mintys ir lekiantis greitis tolyn nešantis pokytį didžiulį. Kada sustosim? Kada bus gana?
