Verkšlenimai

Pavargstu nuo dienos, pagaliau kažkas keičiasi (jaučiu tai), šiandien durniavo kompas, perkroviau ir lygtai viskas tvarkoje. Keltis iš ryto vėl visiškai nenorėjau, bijojau pats nežinau ko, esu beveik sunaikintas, net žaisti žaidimų negaliu prisiversti. Pažaidžiu truputį ir susinervinęs metu, tokiom dienom kaip ši tiesiog nori išnykti, tiesiog, paprastai. Kiek dar darbų man liko atlikti. Žiauriai noriu parūkyti žolės, kaip visada apie tris mėnesius iškenčiu ir tada užeina tas žiaurus noras, noras išskristi iš čia atgal į gliūkų pasaulį, gal ryt nueisiu pas anoniminius narkomanus, gal padės. Sunku save prisiversti kažką veikti, o reiktų mokytis, mokytis ir dar kartą mokytis. Žinau ko reikia ir tai ir griaužia iš vidaus. Vis dar nusiperku cigarečių, vėl pripratau, kaip ir priprantu prie tuščių dienų ir draugų ir pažįstamų neatsakymo į skambučius telefonu. Nežinau kur dėtis, neturiu kur eiti, galėčiau pareiti namo pas mamą, jai ne ji manęs čia jau seniai nebūtų. O Visagali, nutrauk mano kelionę į beprasmį suvokimą, paversk mane dulkele ir aš ramiai gulėsiu ant lentynos. O didžioji Sistema sukelk karą, marą, krachą ir pasaulio pabaigą. Aš negyvenčiau jai būčiau gimęs amerikoje, nusišaučiau savo nuosavu ginklu. Bijau. Bijau kas seks po mirties, negaliu vėl savęs įtikinti kad išnyksiu. Šitas tripas mane pavertė beveik niekuo. Kokioje srityje aš ekspertas? Vasaros 5. penki. kiek žmonių turi būti smogiamoji naikinimo komanda. Gerai kad dar topgear galiu peržiūrėti (žiūriu į pusdievius ekrane), norėčiau būti jų pagalbininkas. Ką aš turiu suprasti (kad esu parazitas). Parazitas, vabalas iš kafkos pasaulio. Kai parūkai žolės kartais atsijuoki iš širdies. Gal alaus? Ne ačiū man negalima. Gal kažko, taip prašau kažko ko nėra, nėra ramybės, tik naktį sapnuose. Vaistai nuo jutimo per daug. Defragmentuosiu savo prisiminimus. Nustosiu, aš tikiu kad vieną dieną nustosiu, bijau kad mūsų kartoje jau bus tų kurie gyvens amžinai. Aš dabar jaučiuosi lyg gyvendamas amžinai, man net rytdienos per daugk. Man reikia naujo vado. Balso galvoje. Kai atsiranda jis… tada viskas aišku. Aš gerbiu žaidėjus. Gerbiu vadus, gerbiu saulę ir sniegą, kuo ilgiau kartoji žodį gerbiu tuo jis mažiau turi reikšmės. Aš negerbiu savęs, o nuo to reikia pradėti. Pradėti nuo ryto be cigaretės, arba pamiršti kad cigaretė blogai. Gerai kad yra žmonių kurie sakė, skambink jai sunku bet kada, aš skambinu tai klaviatūra, kad nereikėtų aiškinti balsu kad bijai rytdienos. Bijau, bijau pats savęs ir to kad vis atlieku nešvarius dalykus, taip aš padėjau vogti dirbtines saules, draugui. Draugui padėčiau ir karti visus ant šakos, kol išprotėčiau galutinai. Sunku neteisti, kai teisi kažkokio išminčiaus apsėstas. Berods viskas dar šu šypsniu, galiu bent prisiversti nusišypsoti, tai testas ar aš vis dar čia. Deimantukų rinkėjas, kuris negali atsisveikinti su savo surastais deimantukais, nors visi mato ir jam sako kad jis giliai šūde rankas sukišęs. Šūde. Tikslas yra: užimti taškus, apginti taškus, apsaugoti informaciją ir atnešti priešininko informaciją prie savos, nuvežti bombą, apsiginti nuo bombos. Ir viskas virtualu, nebent Porno, ji užeina už ribų primindama apie ekrano galią, norėčiau pabandyti filmuoti porno, tyliai kamerą nukreipinėti į įvykio epicentrą. Kaip man gaila kad ta bažnyčia kuri šalia sunaikinta bedievių, liko tik muzika ir porno. Ar bus išrasta dar kažkas aštriau nei siaubas akyse ir nebylus palinksėjimas budeliui. Savo gyvenimo budelis esi pats, pats pasirenki, pats paimi į ranką, pats smaukai, pats spermą nuvalai. Rašyti visiškai atvirai sunku. Šiaip rašyti beprasmiškai irgi sunku, išmokti kiekvieną tekstą palaidoti po kelių valandų ar dienų galiojimo. Fucking žurnalistika. Sveiki aš anoniminis narkomanas, tinginys, šizofrenikas. Sveiki, gal turite ginklą ir norite pabaigti mano egzistenciją, norėčiau kad ji būtų filmuojama ir transliuojama, bet neatitinku kriterijų, neatitinku kriterijų sveiko ir pageidaujamo pusdievio. Neatitinku ir to iš kurio faina juoktis. Bijau. Bijau savo paliekamo teksto ir web kameros kuri mane stebi. Visi pokalbiai užfiksuoti, visi veiksmai išnagrinėti, parašyta ataskaita kuri storesnė nei tu spėsi per savo gyvenimą perskaityti, užfiksuota ir popieriuje ir magnetiniame lauke. In the dark future there is only logs, pure information. Ateiviai aplinkui, męs tik jų įrankiai. Paimu į ranką. Imu du į šikną, nematei? Aš mačiau. Fucking double penetration, vien tam kad tu pažiūrėtum. Pasaulį valdo šėtonas, valdo ir mane, kai išsilaisvinu tada vasaros 5. Įstaiga tiems kurie per daug neatitinka standarto. Aš noriu nematyti ir negirdėti, tik tylų muzikos ošimą iš kriauklės.  Verkšlenu, arba gulu į lovą užsidengti galvos nuo pasaulio, noriu tik gerti. Gerti kol sprogsiu. Ar aš turiu ką pasiūlyti naujo? Visi tik ir nori kad išverstum kuo daugiau vidurių per socialinius tinklus ir tavo viduriai turi kuo skaniau kvepėti kuo didesniam žmonių kiekiui. O jeigu aš užsidarau savo namuose ir tyliai seku, tyliai laikinu kiekvieną dieną kad ir kokia sunki ji bebūtų, ir taip du metus. Planas du metai, dar žinoma kažkas kas turi atsitikti per tuos du metus. Išsilaisvinimas iš savo paties kurto kaleimo. Prisimenu kaip Vy mane vedė į apleistą kaleimą, man reikėtų irgi savo apleisti. Mrtns parašė žinutę, faina kad kažkas pamena mane, paskambinau, pašnekėjau, visdėlto likimo broliai esam. Aš kai sunku bandau perbėgti per savo kontaktų sąrašą ir visiems priminti kad aš vis dar čia. Paskambinsiu Gd. Pašnekėjau, kito žmogaus balsas ir istorija atgaivina tikėjimą šia diena. Gerai dabar mums kai turim nuolatinę draugo pagalbą telefonu už mažą žyminį mokestį.

Bet gi viskas nuostabu: mes sujungti gijomis. Elektrinėmis. ir tiek pasirinkimų….akys raibsta, rankos nežino ko griebtis.

Leave a comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Komentarų tikrinimas įjungtas. Po kiek laiko jūsų komentarai bus apublikuoti.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.