Viena du 4


Vienas du ir visi prisiminimai šalia. Tada kai pisau tada kai kritau tada kai rūkiau tada kai juokiausi. Norėčiau pagerinti ir optimizuoti save, reikia sutvarkyti chatą šiandien ją atiduodu gd dmt pusbroliui.

Nuotakia 5/10 Liga 2/10 miegas 10/10

Elektronui neskauda. Man kartais skauda, aš ne elektronas? Kas aš. kai baisu atrodo kad aš pagrindinis ir šalutiniai tam kad mane pamokytų. Taip norėčiau žinoti ko reikia per gyvenimą išmokti. Kokia ta didžioji paslaptis, koksai gralis paslėptas šitame žaidime. Jei gralis pačiame manyje tai aš jį jau radau tik kaip nematomumo žiedo jo negalima naudoti.

Dar kartą eisiu į laukus
kur dievas šiurens man plaukus
kur bus šalta ir baugu,
bet aš susikursiu laužą
ten bus dar viena naktis
su draugais kurie nepalieka
ten bus burnoje saldu
nuo paskutinio saldainio
ir dainius uždainuos žemom natom
ir viskas vėl bus aišku
dar kartą pakilsiu į žvaigždes
ir niekada nenusileisiu
intervencijos iš viršaus bus bejėgės
nes aš būsiu vis ne ten kur manęs ieško.

Kai ateis jinai aš net nebeturėsiu jos liesti
saugiai per atstumą apžiūrėsiu
ir pasakysiu taip tai tu
ir aš tavęs taip ilgai laukiau
Bandysiu vėl tave apkirpti ir sušukuoti
kad atrodytum taip kaip tada
bet tai bus tik beprasmybės laiškas
ir laikas slinks pirmyn atgal
aš dar kartą perbrauksiu tau per plaukus
ir paklausiu ar dar nori būt
magišku lietimu priliesiu uždraustus plaukus
bet žinosiu kas iš to
gi męs jau seniai bevaisiai
ir mūsų genai neatrinkti kad pratęsti laiką
aš tau užniuniuosiu lopšinę ir saugosiu tave
nuo piktų ir nesuprantančių ką jie daro
paversiu tave į žiedą kuri nešiosiu užantį

kai vėl nušvis diena, aš tau padovanosiu viską
visas raides ir visus ženklus, dar vieną žvaigždę
sukeisiu tylą su triukšmu ir tyliai atsidusiu:
kam tos dovanos tau kaip ir tai jau viskas tavo
žinau kad manęs nepasirinksi nes aš senesnės kartos
manęs net neperdirbsi tiesiog išmesi už borto to
kas laikoma realu
skaudės po truputį kai pjausi mano gerklę
aš žinau kad galiu prie bet ko priprasti
apspjautas stabas tai ir viskas kas lieka,
iš jų, iš nebegarbinamų dievų

Atgal į pradžią grįšiu gal šį kartą pavyks geriau
ir taip begalę kartų, kol išvysiu realybę kurioje durys trikampės
tik neduok dieve apvalios, nes nekenčiu begalinių skaičių aš
kai kinvarpa uždainuos savo dainą ir su ekranai sumirgės
aš žinosiu būtent tą dainą kuri tave privers prisiminti save

Kai nelieka ant žemės lapų, kai šiukšlių dėžėse slepiasi dežavu
kai reikia namus sutvarkyti lygiai tai pat kai buvo,
dar pasitariant su visa valhala, tada baisu
Kiekviena dulkė savo vietose, viskas paprasta kaip
vienas plius du
kur tu?
ateis diena kai aš žiūrėsiu į jus ekrane ir siūsiu į skerdyklą
nenužudyti o dirbti, kad taptumėte ne žmogum

per daug galvoti nesveika
man sakė senas gurų
pažymėk mane kaip žvėrį
ženklu iš ateities
cigaretės dūmas tyliai kyla
ir susikaupia palubėje
aš dar kartą save suryju
tikiuosi šį kartą neišvemt

pasakos karaliai nutyla
nes laikas prabilti juokdariui
jis užkariauja visus ekranus
ir visas žinias
bet vanduo tyliai kyla
ir tikrai viską nušluos.

Aš pavargstu aiškinti bet liko dar mokinių
mano istorija be galo, o į klasę netelpa visi
aš privalau, pridarau ir valau
sizifas rita akmenį už manęs
prometėjas vis dar laukia
gal bent šiandien paukščiai neatskris
kai vieną dieną susikaupia stormas
aš vis dar stumdau figurėles virtualioje lentoje.

Trumpai ir aiškiai sudėsiu viską į vieną dalybos veiksmą
ir paliksiu protingesniems suprast
kai vieną kartą prisiminsi savo mirtį
po to nebebebus baugu,
suprasti nėra ką išties
tiktai kad pasaulis tai tu
iš arti apžiūrint savo veidą veidrodyje darosi baisu
jei dar prieblanda…
užkauks lauke sirenos, visos mašinų signalizacijos užkauks
kiekvienas ekranas rodys dangaus žydrynę ir negražias nuotraukas
tavo paties.
greitai bėgs simboliai ir skaičiai, pasirodys net žodžių keistų
aš visa tai suprasiu ir pradėsiu verkti ir juoktis tuo pačiu metu
dar vieną, prašau dar vieną kartą
aš taip noriu paskambinti tavo telefonu
surinkus keistą numerį užgiedos paukštis iš narvo
atsikels tie kurių seniai nebėra
kiekvienas išsirinks po vieną darbą
po jo suvynios visus laidus
iš vyniojimo atskirsiu savo draugus.

Kai šešėliai pakils į viršų ir kikendami nubėgs.
Kada tamsioje pilyje suskambs telefonas
ir kafka pradės vartytis karste
kur veda meilo adresas kas man atsakys
parašau laišką sau, užklijuoju savo krauju
velnias, jis vis dar nelimpa taip kaip turėtų lipt
ar tu bijai aukščio supratimo apie viską kas baugu
ar nevartei žostko porno, ar nežiūrėjai snuff movie
ar padėjai bomžui atsikelti iš savo myžalų balos
ar padėkojai saulei ir vandeniui kurį geri
„dabar ant stalo prieš mane tiktai atšalus arbata ir rankos tyliai uždengia akis“
kada reikia pradėti miksuoti ir koks mišinys mums tiks
draugas palieka broliui viską kas bus
atvažiuos STS nurinkinėti nuo dangaus žvaigždžių
kažkas išmontuos sceną
liks tik išmindyta aukojimo vieta elektronų dievams.
Kartojasi galvoji sakiniai ir formos
kaip sunku žvilgsnį užfiksuoti
negali pavirsti būdamas gyvas statūla
nebent rankų atspaudus holivude palikt

Kai ateis jinai visų nubaust, neturės ji dalgio
turės benzo pjūklą ir piktus mažus lubomis ropinėjančius vaikus
dar vis kausto dėmesį ties tarpkoju?
kada autorius darosi piktas? Kada jau pasakos gana?
kai visi vaikai užmiega, bet tu gi žinai jie tikrai pabus
reikės sekti iš naujo (aukoti mišias) tam bus parašytas skriptas,
bet jo laikytis pažodžiui neprivalu
akrobatas prikaltas prie kryžiaus
gal jis apšvietėju taps.
Šou biznis ir pigios dainos – kaimas ramus
bitės jau išskrido iš avilių į naujus namus.
medus gaminamas iš cukraus, o ką? neragavęs orginalo,
neatskirsi ar tai jis.

Kosminiam laive aš dirbau šiukšlių dėže
darbas ne koks, užtat pažįsti iš nuotrupų visus
kas kada ką darė, kam ruošias, kas bus
kapitonas jau paliko laivą, dabar aš vietoje jo.
niekas nebenori vadovauti skęstančiam laivui
o aš per naujuosius metus sukinėjau lofte žemuosius dažnius.

Pasaka numeris vienas: aš tai tu, dešimčia procentų genetiniu kodu skiriuosi nuo kirmėlių
Kai mama sukasinėja daržą, jai gaila sliekų, bet jie prie to pripratę, lieka vienas gyvas iš dviejų dalių
Beprotybė prabyla visu garsu. Kur męs varomi tuneliu? Paskutinis šou su kunigu:

http://www.youtube.com/watch?v=NF_2Jhd2WZs

Ar ruošiesi pragarui, ar tiki kad jo nebus?
Kaip lengva viską pamiršti ir nesilaikyti seniai išrastų atsakymų.
Keiktis, internete pirkti nereikalingus niekus.
Svarbiausia negalvoti kas po to bus, tik taip gali pakilti ir tikėti kad aš tai ne tu.

Nusipirkau brangų kostiumą pasikvėpinau vienetinias kvepalais
nuėjau pas firmos šefą neišsigandau nes tik žaidžiau
Pasodinau jį į šefo kėdę, uždėjau visko matymo šalmą
norėjau pažiūrėti kas bus.
Prietaisas tyliai sugaudė, lempučių mirgesys
Jis gamino juostą, kuria matosi tas kas bus.
Teko surišti ir išvežti į agentūrą, resetinti ir atstatyti gamyklinius parametrus,
Jo paties kaip tai tokio daugiau nebebus.
Viskas sujungta laidais tam kad suprastum kas iš kur
bet ir belaidžiai signalai veržiasi iš vandenyno gelmių
Bangos vis sklinda, pridėk ausį prie vandenyno mirusių kriauklių
išgirsi ošimą tai ir yra tai kas buvo tai ir yra kas bus

Vakarėlis buvo nekoks, tiktai aš ir jokios publikos
po to įjungė internetinę kamerą, gal kas atsiras
renginys gi nemokamas ir kekšių net atvežiau
Niekam neįdomu, nes nebuvo buzzo reklamų ir iškabų
Tai aš sau vvienas grojau, ir laukiau prašalaičių
gal atneš maisto ar pinigų, aš čia vienas, tik vanduo kartu
bet vanduo nesiskaito, nes aš kažkiek procentų irgi vanduo
arbata baiginėjasi bet dar nieko nėra, 6 valandą atims raktus
bet tikiuosi kitą dieną atiduos.
Keistas reginys kai nėra žiūrinčių akių
Naktį kartais taip jaučiasi televizorius bet jam giliai px turi jis tų garbintojų.
Istorija be galo, mikrofonai kolonėlės rankomis valdomas apšvietimas ir muzika
iš interneto gelmių, kažkam ji patinka, bet reive šalta, geriau einant miestu su ausinėm
klausyti kažkieno nepažįstamo kūrinių. Geriausia įsijungti radiją kurią transliuoja internetu.
Kol kas dar tai pakankamai sunku, bet tam nesuskaičiuojama daugybė mokslu tikinčių žmonių.

Aš noriu žinoti kas tau patinka, gal patinka kažkas abiems kartu.
Taip reikia kartais rasti sąlyčio taškų. Aš vis dar turiu minčių.
apie tai kas bus toli toli ir kas buvo toli toli. O aš čia Vilniuje
Šalia užupio angelo, iki parduotuvės, vilnelės ir kitų ženklų.
 


Leave a comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

4 thoughts on “Viena du

  • Sistem metsiS Post author

    Tikslas: skrydis į savą planetą, pasaulio pabaigos meditacija.
    Kartais sunku suvokti daug informacijos, bet kažkas gi turi.
    Aš noriu tikėti juoda naktim ir išauštančia diena. Nesinori tikėti kad šiandien visa ko pabaiga, kad tai paskutiniai mano atodūsiai, kad išskrisiu ir negrįšiu. Tam vaistai, tam arbata, tam tu. Klaviatūra ant kelių, vyksta aukojimas beprasmybei, šiurkštu netrukdyt. Greitis nenusakomas, ženklai vėl aplink, bet aš nepasiduosiu, nors kai pagalvoji pasiduodu jau dabar, verkšlendamas. Aš nesu stiprus. Nesakyk man savo paslapčių. Taip noriu ir bijau reklamuoti save, nes be tų kurie ir taip mane žino aš nesu labai reikalingas. Reikalingas turi būti pats sau. Aš pats kaip pats Aš.

  • Laumema

    Sveiki, noreciau susipazinti su siu zodziu autorium/autore.
    Tai ka Jus rasot privercia mane patiketi kad salia yra zmoniu tokiu pat kaip as.
    Skaitau ir sirdis tarsi atgyja, regis skaityciau savo mintis (savo dienorasti niekad nerasyta). Noriu padekoti Jums kad ir negauciau jokios atsakymo. Aciu uz tai kad minute stabtelejau ir GERAI pasijauciau svetimam pasauly.
    Tikiu, kad panasiu zmoniu yra, ir jie gal net visai salia. Tik nera lemta susitikt, susipazint, pakalbet.

    su pagarba