Kai aš einu viskas juda
lyg kvėpuoja ir urzgia
tik judėdamas gali pajusti
ką reiškia pilnai atbusti
aš taip laukiu pirmo sniego
tada galvoje nelieka nieko
viską ištrina balta spalva
kurioje nuskęsta visata
balta spalva paslepia lapus
šaligatvius ir kelius
ji reikalauja panirti į ją
ir gėrėtis pirmosios snaigės galia
tada visus aplanko jausmai kutenantys ir gyvi
ruduo užleidžia vietą ir pakvimpa kalėdom
kažkas kirba širdyje ko išreikšti žodžiais nevalia
tai pirmojo sniego jausmas
krentančio sniego griausmas
niekas taip staigiai visko nepakeičia
kaip mažų gležnų snaigių lavina