Kaip norisi daugiau, ir vis prisimeni, kad tavo plaukas kabo kaip ir kitų, patirtys kartojasi vis kitu kampu, ir tiesa kartais nušvinta trumpais blyksniai, viskas būna paprasta ir aišku. Kasdiena dovanoja galimybę ja džiaugtis iki to kabančio plauko galiuko, trumpam pamatant visa ko nuostabumą čia, šitam mieste. Bus gerai, palaimintų daug. Centras suvokimo persikėlęs į eksperimentines nuotraukų manipuliacijas laukiant to geriausio vaizdo iš begalybės tikrai kvapą gniaužiančių. Likti su muzika ir nebijot nakties, prisijungti prie korporacijos sekamos atminties ir į ją padėt dovanų, kuriom nori pasidalinti su visais, ir tas tikėjimas, kad tai išliks toks naivus. Kreivų veidrodžių karalystė kur kiekvienas galvoja ką kitas galvojo apie jį ir atitinkamai elgiasi, laisvė galvot, laisvė naudot sielos vaistus, kad bent truputį suprast ir laukti kartu su kitais to kilimo, kuris ir taip vyksta jau ilgai. Bus dar viena diena, kai suprasi, kad viskas padovanota tau, tik reikia užsinorėt, daiktai kurie nepadės jaustis kietesniam, nei barzdos nei tatuiruotės, tik asmeninis praėjimas per pragarą ir apmąstymas to kaip viskas priklauso nuo požiūrio ir kaip greitai galima atsidurti kitur, bėgant nuo skleidžiamų baimių. Pumpuojama informacija, kalbantys veidai kurie nebijo kameros akies, kasdienai paįvairinti. Žodžių, kurių dar tiek daug reikia sukurti, tiek daug vaizdų, garsų, jausmų, nuotaikų ir tikslų eiti tolyn nebijant kad kažkas atsitiks. Atnaujinamos programos ir daug klaidų, kasdien beveik mintyse senos praeities akimirkos, atspindžiai kurie kinta priklausomai nuo nuotaikos, palikti kažką ir žiūrėt tik į priekį pasimokius iš klaidų ir tikint kad bus daugiau dar nuotykių kasdieninių – rutinos posūkių neplanuotų ir laukiančių, kada gi būsim sau iki galo nuoširdūs ir padedantys. Kažkur nusimušimas nuo skalės, bėgantis kasdien tai į didesnį tai į mažesnį. Nuostabi muzika, pasitikrink loterijos bilietą socialinėje medijoje, pasitikrink biržos kursus, pasitikrink kainas svajonių, pabūk dar laukiamas žmonių su kuriais daliniesi savo savijautom nuojautom ir aplinkinio pasaulio suvokimu, praleisk daugiau laiko eksperimentuodamas ir laukdamas kada pagaliau būsi visiškai patenkintas rezultatais, o gal tiesiog pakeliaut vėl tais pačiais keliais pastebint naujas detales ir jas pagaut fotoaparato akim, kur belieka dėtis – kai aplink vyksta spietimasis kitam etapui, o koks jis bus vertinti net nereikia, sulaukiant kasdien patikinimo, kad bus įdomus iki pat tavo asmeninio tripo kitur, ten už ribos.
Nuotraukos kaip visada darytos su pixlr affinity ir gimp su G’mic
One thought on “”
Pypsinti informacija, mirksinčios lemputės visas tas noras spręsti dideles problemas, ne mažas. Kasdien daugiau judesio ir greitesnis atsakas į klausimus, laukiant kada viskas ištekės per pirštus, išsipūs su dūmais. Kartojasi kodas darydamas viražus ir kasdien siūlydamas naujas porcijas naujumo, kuris traukia, ir prie kurio norisi priprast. Bus dar nes buvo visko, pradžia padūmavusi, pabaiga ryški. O kaip geriau sužaisti šį kintančių taisyklių žaidimą. Gal nueiti kažkur, gal paklaust klausimo, kurio atsakymą nujauti, bet pats negali įkalbinti. Svarbiausia juoktis ieškant keistų sąskambių visa ko beprotybėje ir skubėjime būt. Belaukia visų vienodas atlygis gale. Visų bausmė vienoda, tik ne visi lygūs ir tas įvairumas ir priverčia matyt ryškiai ir aštriai, ir galvoje sukti motoriuką ribiniu dažniu. Suprasti neįmanoma, nes tai tik tekstas bėgantys po minčių laukus ieškant kaip peršokti dar vieną bedugnę. Naujos medžiagos ir išradimai nekantriai laukia naujų testuotoju – pasekmės nežinomos.