Pagaliau normaliai išsimiegojau, jau ne pirmą dieną paaštrėjimas (iš tiesų tai pats net nepasakyčiau kiek dienų jis jau trunka, vaistai gerai trina atmintį:) , jaučiuosi kaip pavartojęs kokaino su amfetaminu ir taip jau berods septinta diena – turiu save lėtinti, nes noriu vis kažką daryt, eit, skambint, lyg būtų įmanoma susitvarkyti savo gyvenimą per vieną dieną. Dabar laukia lėtas nusileidimas, taip norisi pasilikti bent gabaliuką šios būsenos, to bebaimiško jausmo ir tikėjimo savim, tos pakitusios asmenybės kuri man taip ilgai buvo siekiamybė. Po pakilimo visada bus depresyvus etapas. Norisi dirbti net, užsidirbti naujam kompiuteriui. Svajonės rūsį įveisti serverinę. Ant pc pilna problemų, bet jau nekreipiu dėmesio. Reiktų dar geriau pasimokyti rašyti aklai su klaviatūra.
Pirmą kart gyvenime blokavau pažįstamą ant tel ir fb. Durniai kartais visiškai dakaso, geriau nutraukti santykį iš karto, nei laukt kol papulsi kartu kokion nesąmonėn ir nukentėsi. Užtat atsirado draugas kuris buvo ant muni supykęs, prisireikė pagalbos jam manos. Tuo tikrai džiaugiuosi, mes fainai bendraudavom. Tikiuosi viskas kils aukštyn ir nepačiups visiškas tingumas, kai susileisiu cisordinolio. Dabar paruošiau CV paštininko darbui, pasirodo CV Market nebuvau užėjęs beveik dešimt metų. Kaip greit skuba laikas, nepajunti ir jau nauja karta gimusi po 2000 (prisimenu tuos akinius su skaičiais 2000) pradeda sulaukti pilnametystės. Man jinai visiškai nesuprantama, tiesa jų juokai-baikės-jumoras juodas kaip ir turi būti cyberpunke.
Užmečiau fotografiją – o toks gražus ruduo, ir tikriausiai jis bus labai ilgas. Laukiu ir žiemos aršių šalčių – tikiuosi jie bus. Tada irgi sunku, ypač jei nėra sniego ir viskas pilka. Mintys šokinėja, mirinėja – nuo vaistų, stengiuosi viską greitai rašyti sąsiuvinin ir gan daug jau atlikau. Plaunu langus, grindis, indus, noriu fizinio darbo, kad tik galva būtų dar tuštesnė.
Aš bandysiu ir tikiu kad man pavyks dabar pamušti visus rekordus ir likti blaiviam kuo ilgiau. Žinau puls pilkuma ir prėskumas, reikės susitaikyti, kad pasaulis gražus, o mes išprotėję ir ta artėjanti apokalipsė varo visus iš proto (tikriausiai specialiai apie ją tiek trimituojama, bet beveik nieko nedaroma). Išeisiu iš Laisvės partijos, prieš tai sukurpęs ilgą FB postą kodėl. Pagrindinė priežastis tai politinių dividendų ieškojimas su lentele. Man jau skulptūrų nukėlimas nuo žaliojo tilto buvo baisi nesąmonė (bent būtų iš kart paruoštos kitos), žodžiu kam man būt partijoje kuri neturi jokio politinio stuburo tik, kaip rusai sako lamat ni stroit. Legalizuojam viską – ypač marytę, kad plius prie alkoholio ir lošimo dar būtų vieni laisvai padėti spąstai. Taip gydo ji, bet thc yra realiai bevertis, pakabinantis mane ant tiek, kad 1g kokiom dviem dienom užtekdavo rūkant vienam, o tokių kaip aš gi 10-20% yra tarp rūkančių, ir gan didelė dalis jų apsilankis ir psichiatrinėje bent kartą gyvenime. Gerai jei užteks vieno karto, o ne kaip man – kai negali net mušamas prisiminti visų psichozių. Kiekviena kitokia, bet kiekviena su visų buvusių bagažu.
Beprasidedanti psichozė galima sakyti praėjo – jau daug ramiau, pačiu laiku draugas ir mama pastebėjo mano pakilimą ir aš suprasdamas kas laukia jo viršūnėje (lūžis, breakdown į ašaras drebulį ir stuporą) čiupau visus savo vaistus. Padėjo manau ir aukštesnioji galia, vėl jaučiu kad jei dar tikrai kažko iš manęs reikia. Įsiklausysiu ir pradėsiu veikti.
Noriu pasidalinti 1k video apie narkotikus:
Bet turiu pripažinti – baisiausias yra alkoholis, legalus, visur, toliaruojamas. Norint atsisakyti narkotikų, negali jų atsisakyti neatsisakant alkoholio, nes jis kaip baisus katalizatorius tuoj prišauks dalykus kurių blaivas nedarytum.
Jei norit daugiau kontento iš manęs, viršuje yra linkai į mano FB (vėl susikūriau, kam bėgti, geriau protingai naudoti, dabar paaštrėjus būsenai visiškai nesuku jo ruletės ir nedarau tų dopamine fueled feedback loops) ir twitter (ten tikrai faina bendruomenė lietuvių susirinkus, tikrai daug jaunimo, net besimokančio mokykloje).
Bandau užsikrauti valia, eilinį kartą, gi turi gautis pagaliau?
