Atspindys

saulėlydis, atspindys ekrane
kur vakaras nuves mane
antras ketvirtas važiuojant mašina
jausmas lyg daiktai galėtų išgelbėti mane
neuronai šaudo palengva
elektroninė muzika
atrodo lyg jau buvau čia
šitame gyvenimo ritme
kai kažkaip
lyg ir čia lyg ir ne čia
nejauku nors viskas tvarkoje
vidutinė dozė ir 49 naršyklės langai
asmeninio mesijo paieška
kažkokia detalė pakeista
atrodo kelios minutės
o jau baigiasi diena
laukiu rezultatų neįdėdamas pastangų
giliai vidui žinau kad galiu
nuotrauka kasdien
bereikalinga konsultacija
supjaustyta draugo ranka
ar pareiškimą rašysit?
klausia žvaigždėtas policininkas
aš sau pats. žinau – arti pabaiga

___________________________________

tikiuosi vėl tave pamatyt sapne
ryte nusipraust maksimaliu garsu
neliko ko bijot nes saulė danguje
greitis artėja prie maksimalaus
snaiperis taikosi į pikselį ekrane
ateitis nesuvokiama, Dievų suprogramuota
liko tik paskutinė klaida
žemų dažnių mūša, rezonansas praeityje
nebereikia patvirtinimo
čia geriausio varianto turbo modifikacija
kur viskas paduota, kontrolės beveik nebėra
vienas truktelėjimas – piramidžių chemija
svarbu nepakibti mėlynam ekrane
kiek vaizdo variantų gali suskaičiuoti
bet tik vienas atrakina tave
remikso magija, bitės spąstuose
susivėlęs bet patenkintas kokybe
neieškantis ramybės
glitch ir viskas kartosis visais variantais
paslaptis apsaugota atsitiktinumu
vienas ar du
kur tu?
išsigandau nes liko paskutinė gyvybė
o aš dar turiu išgelbėt save
nuo noro būti žvaigžde
kam dalintis jei gali slėpti viduje
ilgai galvojęs ir cenzūravęs save
noriu prisiminti tą jausmą
mikročipo švelnų prisilietimą
lyg pasikeistų energetika
ir visa minia suprato
kad juos apgavo
taip profesionaliai ir šventė išskrido
išvažiavo